Daugiausia vadinamųjų skęstančių salų – Saliamono salyne, atokiame archipelage į rytus nuo Australijos.

Laimė, kad daugelis iš tų salų – neapgyvendintos, tačiau, ekspertų teigimu, vandens lygio augimas Ramiajame vandenyne grasina ir apgyvendintoms archipelago saloms. Net šešiose Saliamono salose gyvenantys žmonės bijo, kad jų namus vieną dieną nusineš vanduo.

Dėl vandens lygio didėjimo pasauliniame vandenyne mokslininkai kaltina klimato atšilimą, tiksliau, ledynų tirpsmą Arktyje. Jų atlikta analizė parodė, kad Ramiajame vandenyne kasmet vandens lygis pakyla po 10 mm. Ir šis procesas tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Nuo 1947 iki 2014 m., remiantis žemėlapiais ir ką tik atliktais palydoviniais stebėjimais, sumenko net 33 Solomono salų plotas, o kai kurios iš šių salų atsidūrė po vandeniu.

Tiesa, ekspertai tvirtina, kad bent kol kas šis procesas nepridarė daug žalos vietos gyventojams.

Paprastai daugelį mažyčių salų naudodavo žvejai, kurie ten laikė valtis ar kitą įrangą. Be to, jose nebuvo gyvenama. Kita vertus, vienoje iš skęstančių salų gyvena 25 šeimos. Jūra ten nuo 2011 m. jau pasiglemžė vienuolika namų, o kitiems gresia pavojus.

Tiesa, ne tik augantis vandens lygis – pavojingas. Klimato kaita lemia ekstremalius orus – kyla didelės bangos, kurios ardo pakrantes. Dar viena ekspertų įvardyta salų nykimo priežastis – neskiriamas dėmesys saloms išsaugoti.

Saliamono salyne gyvena 640 tūkst. žmonių. Archipelagas yra už daugiau nei 1,5 tūkst. km nuo Australijos.

Kai kurie vietiniai žmonės susitaikė su situacija – jie arba persikraustė į kitas salas, kuriose mažesnė tikimybė būti nuplautiems vandens, arba perkėlė gyvenamąsias vietas toliau nuo jūros.

"Nebuvo kitos išeities – jūra ėmė veržtis į krantą. Teko perkelti kaimą į kalnus, kuo toliau nuo jūros", – pasakojo vienas vietinis 94 metų Sirilas Sutarotis.