Smūgiai apribojo Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus, tačiau didesnis poveikis šiai pramonės šakai buvo ribotas. Pasak Kyjivo ekonomikos mokyklos (KSE), naftos perdirbimo gamyklos ir naftos saugyklos yra didžiulė Rusijos ekonomikos varomoji jėga, liepos mėnesį pajamos iš eksporto siekė daugiau nei 17 mlrd. JAV dolerių.

Nuo sausio mėnesio, kai Ukraina smogė didžiuliam Rusijos Ust Lugos degalų terminalui prie Baltijos jūros, ji puolė dar mažiausiai 10 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Pasak analitikų įmonės „S&P Global Commodity Insights“ Rusijos energetikos departamento vadovo Matthew Sagerso, dėl šių smūgių vienu metu kovą Rusijos perdirbimo pajėgumai sumažėjo maždaug „16 proc.“ arba maždaug 1,1 mln. barelių per dieną.

Rusijos naftos kompanijos greitai reagavo į pasikartojančias atakas, ėmėsi veiksmų, kad atkurtų naftos perdirbimo gamyklų veiklą ir kai kuriais atvejais įsigijo oro gynybos sistemas. „Daugelis naftos perdirbimo gamyklų vėl pradėjo veikti po dvi ar tris savaites trukusio remonto“, – sakė Sergejus Vakulenka, Karnegio Rusijos Eurazijos centro vyresnysis bendradarbis, nors pridūrė, kad tai priklausė nuo žalos masto.

Didžiosios bendrovės taip pat sugebėjo nukreipti naftą į toliau nuo Ukrainos esančias vietas, sakė M. Sagersas, o kai kuriais atvejais įrengė savo gynybos sistemas: nusipirko priešlėktuvinius pabūklus, sumontavo metalinius nuo dronų saugančius tinklus.

Minimalus poveikis

Kremliaus teigimu, Ukrainos smūgiai turėjo „minimalų“ poveikį, tačiau už energetiką atsakingas ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas pripažino, kad apsisaugoti „100 proc. neįmanoma“.

Rusijos vyriausybė iki metų pabaigos pratęsė benzino eksporto moratoriumą ir sakė, jog tai lėmė naftos perdirbimo gamyklų „planiniai remontai“, bet analitikai teigia, jog tai susiję su Kyjivo rengiamomis atakomis.

Po pastaraisiais mėnesiais atliktų remonto darbų neveikiančių perdirbimo pajėgumų dalis „sumažėjo iki beveik nulio“, sakė M. Sagersas, išskyrus didelį objektą Maskvoje, nukentėjusį per smūgį rugsėjo pradžioje.

Nepaisant to, smūgiai skausmingi Maskvai. Per vieną smūgį padaryta žala „svyruoja nuo kelių milijonų iki kelių dešimčių milijonų dolerių“, sakė M. Sagersas.

Daugiau nei 60 proc. iš maždaug trisdešimties didelių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų – tai paprastai dideli kompleksai, į kuriuos lengva nusitaikyti – yra 1300 kilometrų Ukrainoje veikiančių bepiločių orlaivių diapazone. Ukrainai galimybė išvesti iš rikiuotės naftos perdirbimo gamyklas panaudojant „nuo penkių iki 50 kilogramų sprogmenų“ gerokai viršija dronų smūgių kainą. „Kiekviena ataka tikriausiai kainavo nuo vieno iki penkių milijonų dolerių, bet tai palyginti maža kaina už ataką prieš kelių milijardų dolerių taikinį“, – sakė S. Vakulenka.

Spaudimas Rusijos karo mašinai

Ukraina teigia, kad šie smūgiai yra „teisingas“ atsakas į Rusijos atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą, su tuo sutinka daugelis Vakarų šalių. „Kalbame apie kariuomenės naudojamus perdirbtus produktus, taigi tai yra visiškai teisėti kariniai taikiniai, – naujienų agentūrai AFP sakė anonimiškumo pageidavęs aukštas Vakarų pareigūnas. – Tai daro spaudimą Rusijos karo mašinai“.

Tačiau karui tęsiantis dvejus su puse metų, yra pranešimų, kad smūgiai į energetikos objektus išvargino abi šalis. Rugpjūčio viduryje laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad abi šalys nori pasiekti susitarimą dėl „dalinių paliaubų“ ir nutraukti smūgius į energetikos objektus, bet šiuos planus sužlugdė Ukrainos puolimas Kursko srityje. 

Šaltinis Ukrainos prezidentūroje tai paneigė. Jo teigimu, susitikimas dėl energetinio saugumo buvo planuojamas, bet tik su šalimis, kurios dalyvavo birželį Šveicarijoje vykusiame taikos viršūnių susitikime, į kurį Rusija nebuvo pakviesta.

Kol kas smūgiai tęsis, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas ir pridūrė, kad „jų skaičius ir mastas didėja“.