Įvertino sprogimus Kryme: manau, kad V. Putinas įsiutęs

  • Teksto dydis:

Keli sprogimai antradienį driokstelėjo netoli Rusijos karinių oro pajėgų bazės aneksuotame Krymo pusiasalyje. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas ir atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis diskutavo, kaip sprogimai Kryme gali pakeisti karo eigą.

V. Malinionis teigė, jog šie sprogimai gali reikšti, kad į Ukrainą buvo atgabentos ilgo nuotolio raketos.

„Buvo ženklų, kad ukrainiečiai greičiausiai jau gauna tas tolimojo nuotolio raketas „ATACMS“, bet oficialiai apie tai pranešta nebuvo. Bet oficialiai, kas buvo pasakyta – prieš savaitę ar pusantros iš amerikiečių buvo išėjusi tokia žinutė, kad ukrainiečiai dar gauna paramos už 550 milijonų dolerių. Joje jie gauna papildomų raketų HIMARS. Nebuvo pasakyta, nei kokie, nei kas. Bet dar anksčiau viešoje Ukrainos spaudoje irgi buvo pasirodę nemažai žinučių, kad tos ATACMS raketos jau keliauja. Greičiausiai taip ir yra. Užėmė kažkiek laiko integruoti tas raketas į mūšio zoną. Jeigu buvo dvylika sprogimų – tai yra lygiai tiek, kiek viena MLRS sistema turi raketų. Jeigu būtų iš HIMARS, tai būtų šeši sprogimai. Jie gali duoti tokią mintį, iš kokių sistemų  buvo šaudoma. Tai arba iš dviejų HIMARS sistemų, arba iš MLRS“, – aiškino jis.

 

 

V. Malilionis aiškino, kad atstumas nuo ukrainiečių pozicijų iki sprogimų Kryme vietos – apie 220 kilometrų. Tai, pasak V. Malinionio, reiškia, kad atakuota š raketų, kurios gali skristi daug toliau, nei turėtos iki šiol.

„O dabar matome, kad yra kokybiškai naujas žingsnis. Jeigu ukrainiečiai jau turi tą 300 kilometrų pasiekiamumą, rusai bus priversti naudoti tik savo teritorija, kurią turi Rusijoje. Jie faktiškai Kryme nebegalės saugiai nieko laikyti, nei kitose Donbaso srityje esančiose teritorijose“, – kalbėjo pašnekovas.

Atsargos pulkininkas pabrėžė, kad patys ukrainiečiai nepatvirtino atakavę Rusijos karinę oro pajėgų bazę.

„Turbūt jiems irgi yra patogu nesakyti labai atvirai. Galbūt ir amerikiečiai tam tikrą jautrumą demonstruoja, gal jie nenori. O kitas dalykas – matėme, kaip Rusija viešai sureagavo. Jų nuomonės formuotojai pradėjo kalbėti, kad čia kažkokie nelaimingi atsitikimai“, – kalbėjo V. Malinionis.

 

 

Jis pridūrė, kad po sprogimų Kryme karo eiga – neaiški.

„Ukrainiečių rankos tampa ilgesnės. Ir Rusijai tai be galo apsunkins. Dabar karo eiga yra labai neaiški. Rusija kažkokių pergalių tikėtis nebegalės, nes vien tos sistemos, kurios gebėjo pasiekti 80–90 kilometrų atstumą, padarė labai didelį žingsnį ir turėjo atitraukti nuo fronto linijos atitraukti visą logistiką, aprūpinimus. Tai keleriopai apsunkino viską“, – kalbėjo V. Malinionis.

„Dar girdėjau, kad ne tik Krymas, bet ir arčiau Ukrainos sienos esantys logistikos vienetai Rusijos teritorijoje yra pergabenami giliau į šalį. Jie dar per pačią Rusijos žemyną nėra gavę, bet jie jau vengdami to daro sprendimus. Tai dar labiau apsunkins logistiką. Dabar yra tam tikrų pavojų – be abejo, V. Putinas darys kažkokius kontrveiksmus, kad būtų galima atsverti šiuos galimus pralaimėjimus“, – sakė V. Malinionis.

A. Medalinskas išdėstė savo nuomonę, kaip karo eigą gali pakeisti sprogimai Kyjive.

„Atstumai yra svarbūs, bet daug svarbiau yra peržengti tą psichologinę ribą. Jau esu sakęs, kad viena iš didžiausių problemų dabar yra stabdyti Rusijos masinį kariuomenės spaudimą į Pietų Ukrainą. Tai yra Krymo tiltas, ši teritorija ir visa ta logistika, kuri gali judėti, ir visiškas Rusijos nebaudžiamumo jausmas Krymo teritorijoje. Nes ir pačiai Ukrainai tai buvo tam tikra psichologinė riba, kurią reikėjo peržengti“, – tikino A. Medalinskas.

Pasak jo, dabar Rusijai teks pergalvoti savo pozicijas.

 

„Dabar į kitą dalyką pažiūrėkime – ar mes žinome atsakymą, kokia raketa paskandino karinį laivą „Moskva“? Ir ar mums tai yra svarbu? Gal ir svarbu, svarbios yra ir detalės, bet pats svarbiausias yra šis faktas, kad buvo suduotas smūgis tokiam kariniam laivui. Ir Rusija visai kitaip pradėjo elgtis Juodosios jūros regione. Dabar suduotas smūgis Kryme esančiai karinei instaliacijai. Rusai dabar turi galvoti. Juk jie puikiai žino, kad ten tikrai ne nuo nuorūkos sprogo viskas. Jie puikiai žino, kas atsitiko. Jie nebėra saugūs ir povandeninių laivų bazėje Sevastopolyje, ir bendrai su Juodosios jūros laivynu“, – pabrėžė A. Medalinskas.

Jis pridūrė, kad dabar rusams nesaugi tapo visa Krymo teritorija.

„Ir štai čia yra daug svarbiau. Ne taip svarbu, ar 200, ar 300 kilometrų tai buvo. Svarbu peržengta riba. Nes Rusija, suvokdama, kad pasaulį įtikino, jog Krymas yra truputį kitokia teritorija, nepaisant aneksijos nepripažinimo, aiškiai matėsi, kaip performavo savo politiką okupuotų teritorijų atžvilgiu. Jie iš karto stengdavosi integruoti jį į Rusijos teritoriją ir aiškinti, kad atsakas bus branduolinis ginklas.  O čia štai atakuojama, Kremliaus supratimu, Rusijos teritorija, kuri Vakarų ir Ukrainos požiūriu yra Ukrainos teritorija. Šiais sprogimais buvo pasiųstas signalas, kad caras V. Putinas yra nuogas su visu savo karu“, – komentavo A. Medalinskas.

A. Medalinskas sakė, kad V. Putinas turėtų suprasti, kad jei jis sukels branduolinę katastrofą Zaporižios atominėje elektrinėje, vėjai branduolinį debesį gins ne tik ant Ukrainos, bet ir į Rusiją.

„Dėl to labai tikiuosi, kad šie žingsniai nebus daromi. Nors Ukrainoje yra kalbama apie tai – yra net parengtas planas ir trys sritys būtų visiškai evakuotos, jeigu tai atsitiks. Aš laukiau kai ko kito – džiaugiausi, kad peržengtas psichologinis barjeras, kalbant apie Krymą. Aš laukiau, kad naktį būtų raketų spiečius į Odesos miestą arba kažkur šalia. Nes informacija buvo pasirodžiusi, kad būtent iš šio regiono buvo atakuotas Krymas. To nebuvo, bet neatmetu varianto, kad tai gali įvykti bet kurią minutę. Nes atsakas vienoks ar kitoks gali būti. Manau, kad V. Putinas yra įsiutęs. Ir jis tikrai supranta, ką reiškia šis smūgis. Jis reiškia, kad visa V. Putino karinė akcija gali būti paversta karine avantiūra. Nes tada su šiomis raketomis galima atakuoti visą šitą vandens tiekimo kanalą į Krymą, koridorių iš Donbaso į Krymą, užimtus uostus. Jau nekalbant apie visą Krymo teritoriją. Žmonėms Rusijoje gali kilti klausimas – tai kam tas karas reikalingas?“ – sakė politologas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių