Praėjusiais metais pasaulinė temperatūra pasiekė rekordines aukštumas, o JT Meteorologijos ir klimato agentūra teigia, kad sparčiausiai ji kilo Azijoje.

Pasaulio meteorologijos organizacijos teigimu, Azijoje karščio bangos darosi vis intensyvesnės, o tirpstantys ledynai kelia grėsmę apsirūpinimo vandeniu saugumui regione ateityje.

Organizacija nurodė, kad Azijoje temperatūra kyla greičiau nei vidutiniškai pasaulyje. Praėjusiais metais temperatūra Azijoje buvo beveik dviem laipsniais Celsijaus didesnė už 1961–1990 metų vidurkį.

„Ataskaitos išvados verčia sunerimti“, – išplatintame pranešime nurodė organizacijos vadovė Celeste Saulo (Selestė Saolo).

„Daugelyje regiono šalių 2023 metai buvo karščiausi per visą istoriją, o be to buvo daugybė ekstremalių sąlygų – nuo sausrų ir karščio bangų iki potvynių ir audrų“, – tęsė ji.

„Klimato kaita padidino tokių įvykių dažnumą ir sunkumą, o tai labai paveikė visuomenę, ekonomiką ir, svarbiausia, žmonių gyvenimus ir aplinką, kurioje gyvename“, – pridūrė C. Saulo.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindiniai klimato kaitos rodikliai, tokie kaip paviršiaus temperatūra, ledynų nykimas ir jūros lygio kilimas, vis spartėja, o tai turi rimtų pasekmių Azijos regiono visuomenei, ekonomikai ir ekosistemoms.

„2023 metais Azija išliko labiausiai nuo oro, klimato ir su vandeniu susijusių nelaimių nukentėjusiu regionu pasaulyje“, – sakė Pasaulio meteorologijos organizacija.

Besitraukiantys ledynai

2023 metais vidutinė metinė priežeminė temperatūra virš Azijos buvo antra didžiausia kada nors užfiksuota: 0,91 laipsnio Celsijaus didesnė už 1991–2020 metų vidurkį ir 1,87 C aukštesnė už 1961–1990 metų vidutinę temperatūrą.

Ataskaitoje nurodoma, kad ypač aukšta vidutinė temperatūra buvo užfiksuota nuo vakarų Sibiro iki Vidurinės Azijos ir nuo rytinės Kinijos iki Japonijos, o praėjusi vasara Japonijoje buvo karščiausia nuo tada, kai buvo pradėti registruoti tokie duomenys.

Kritulių kiekis Himalajuose ir Hindukušo kalnų masyve Pakistano ir Afganistano teritorijoje buvo mažesnis už normą.

Tuo metu pietvakarių Kinija patyrė sausrą, nes kone kiekvieną praėjusių metų mėnesį kritulių skaičius būdavo mažesnis nei įprastai.

Azijos aukštikalnių regione yra didžiausias ledo kiekis už poliarinių regionų ribų.

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį dauguma šių ledynų sparčiai traukiasi, o, Pasaulio meteorologijos organizacijos teigimu, praėjusiais metais 20 iš 22 regione stebimų ledynų toliau mažėjo.

Organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad 2023 metais jūros paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje buvo aukščiausia per visą istoriją.

„Esminė būtinybė“

Praėjusiais metais Azijoje užregistruotos 79 su vandeniu susijusių meteorologinių pavojų sukeltos nelaimės. Potvyniai ir audros sudaro 80 proc. visų šių nelaimių, per kurias žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių ir nukentėjo 9 mln. žmonių.

„2023 metais potvyniai buvo pagrindinė pranešimų apie įvykius priežastis, dėl kurių žuvo daug žmonių“, – nurodė organizacija ir pridūrė, kad Azijos pažeidžiamumas šioms nelaimėms išlieka didelis.

Praėjusį rugsėjį Honkonge per vieną valandą iškrito 158,1 milimetro kritulių – daugiausiai nuo tada, kai 1884-aisiais buvo pradėti registruoti duomenys.

Visos nacionalinės meteorologijos tarnybos Azijoje pareigūnams, dirbantiems nelaimių rizikos mažinimo srityje, privalo geriau pritaikyti informaciją, teigė Pasaulio meteorologijos organizacija.

„Būtina, kad mūsų veiksmai ir strategijos atspindėtų šių laikų skubą“, – sakė C. Saulo.

„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas ir prisitaikymas prie besikeičiančio klimato yra ne tik galimybė, bet ir esminė būtinybė“, – pridūrė ji.