Kalnų Karabachas: ginklus keičia antrankiai

  • Teksto dydis:

Tris dešimtmečius kurta Kalnų Karabacho tariama respublika sugriuvo it kortų namelis. Tarptautinės bendruomenės nepripažintas psuedovalstybinis darinys 2024-ųjų sausį liausis egzistavęs net ir separatistų dokumentuose.

Taškas – po trijų mėnesių

„Iki 2024 m. sausio 1 d. likviduoti visas valstybines institucijas ir joms pavaldžias organizacijas. Kalnų Karabacho (Arcacho) Respublika nustos egzistuoti“, – sakoma dekrete, kurį ketvirtadienį pasirašė separatistinio darinio prezidentas Samvelas Šachramanianas.

Dokumente minimas praėjusią savaitę pasiektas susitarimas nutraukti kovas, pagal kurį Azerbaidžanas leis Kalnų Karabacho gyventojams „laisvai, savanoriškai ir netrukdomai judėti“.

„Kalnų Karabacho gyventojai, įskaitant esančius už respublikos ribų, įsigaliojus šiam dekretui, susipažins su Azerbaidžano Respublikos pateiktomis reintegracijos sąlygomis“, – nurodoma dekrete.

Kalnų Karabachas oficialiai pripažįstamas Azerbaidžano dalimi nuo 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga. Nė viena šalis, net Armėnija, nepripažino šio regiono nepriklausomybės.

Bankai ir milijardai

Baku rankose – ne tik tariamos respublikos susinaikinimo dokumentai, bet ir vienas jos lyderių, milijardierius Rubenas Vardanianas. Jį, bandantį patekti į Armėniją, sulaikė Azerbaidžano valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Jerevane gimęs R. Vardanianas – vienas turtingiausių armėnų bendruomenės atstovų. Jo vardas asocijuojasi ne tik su separatistiniu regionu, bet ir su Rusija.

Vienu iš Rusijos vertybinių popierių rinkos įkūrėjų R. Vardanianas susikrovė turtus tuomet, kai, žlugus SSRS, ėmė kurtis komerciniai bankai. 1991 m. jis tapo vienu iš investicinės bankininkystės ir turto valdymo įmonės „Troika Dialog“, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Maskvoje, steigėjų.

Jis buvo Rusijos draudimo bendrovės „Rosgosstrach“ generalinis direktorius, vienas iš investicinės bendrovės „VB Partners“, valdančios daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių vertės turtą, įskaitant Armėnijos banko „Ameriabank“ akcijas, steigėjų.

2019 m. tiriamosios žurnalistikos tinklas OCCRP paskelbė, kad „Troika Dialog“ buvo pinigų plovimo schemos, per kurias įtakingiausi rusai galėjo užsienio sąskaitose suslapstyti milijardus dolerių, centras.

Teisingumas: Kalnų Karabacho valstybės idėją rėmusiam R. Vardanianui gresia bausmė už terorizmo finansavimą. / Azerbaidžano saugumo tarnybos / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Pasirinko Kalnų Karabachą

R. Vardanianas – filantropas, bendravęs su Didžiosios Britanijos karališkąja šeima ir Holivudo kino žvaigždėmis, žadėjęs absoliučią daugumą savo turto skirti labdarai. Žodžius jis grindė veiksmais – rėmė įvairius projektus Armėnijoje ir Kalnų Karabache.

2021 m. birželį priėmęs Armėnijos pilietybę, po metų R. Vardanianas atsisakė Rusijos pilietybės ir, kaip pats aiškino, vedamas patriotiškų jausmų, persikraustė į Kalnų Karabachą, o nuo 2022 m. lapkričio iki šių metų vasario, kai atsistatydino, vadovavo tariamai vyriausybei.

Palikęs premjero postą R. Vardanianas toliau gyveno didžiausiame Kalnų Karabacho mieste Stepanakerte (azerbaidžanietiškas Chankendi) ir socialiniuose tinkluose rašė apie Azerbaidžano valdžios institucijų vykdomą regiono blokadą.

Gruodį Azerbaidžanas blokavo vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, teigdamas, kad juo tiekiami ginklai separatistų pajėgoms. Jerevanas savo ruožtu kaltino Baku, kad dėl kelio blokados Kalnų Karabacho gyventojai priversti badauti.

Azerbaidžanas atmetė šį kaltinimą teigdamas, kad regionas gali gauti tiekimą per Azerbaidžano miestą Agdamą – tokiam sprendimui Kalnų Karabacho valdžia ilgai priešinosi, vadindama jį Azerbaidžano strategija kontroliuoti regioną.

„Mano tikslas išlieka nepakitęs: daryti viską, kad būtų saugus, laisvas, orus Arcachas“, – palikęs politinį postą rašė R. Vardanianas portalui rferl.org, vartodamas armėnišką separatistinio regiono pavadinimą.

JT prašo garantuoti teises

Į Baku išgabentas R. Vardanianas buvo suimtas keturiems mėnesiams. Azerbaidžano valstybės saugumo tarnyba teigia, kad verslininkui pareikšti kaltinimai pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: terorizmo finansavimas, dalyvavimas kuriant ginkluotas formuotes ir neteisėtas sienos kirtimas. Už šiuos nusikaltimus jam gresia iki keturiolikos metų kalėjimo.

Rugsėjį kelių armėnų leidinių šaltiniai teigė, kad Azerbaidžanas pareikalavo iš nepripažinto Karabacho valdžios institucijų suimti nemažai respublikos valstybės veikėjų, tarp kurių – ir buvę vyriausybės nariai. Rugsėjo 28 d. buvęs pseudovalstybės užsienio reikalų ministras Davidas Babajanas paskelbė nusprendęs pasiduoti Azerbaidžano valdžiai.

Jungtinės Tautos paragino visapusiškai gerbti R. Vardaniano teises, kai Azerbaidžano teismas paskyrė jam kardomąjį kalinimą.

„Labai svarbu, kad R. Vardaniano ir visų kitų sulaikytų asmenų teisės būtų visapusiškai gerbiamos ir saugomos, – teigiama JT Žmogaus teisių biuro naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške, – raginame valdžios institucijas imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba tinkamam ir teisingam teismo procesui, kaip to reikalauja tarptautinė žmogaus teisių teisė.“

Raginame valdžios institucijas imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba tinkamam ir teisingam teismo procesui.

Pabėgėlių srautas

Nugalėti separatistų valdžią Azerbaidžanui buvo gerokai lengviau, nei atgauti Kalnų Karabachą ir atkurti santykius su kaimyne.

Jerevanas paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho į Armėniją pasitraukė daugiau nei pusė šio regiono gyventojų, kurių buvo skaičiuojama 120 tūkst. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninio valymo kampaniją Kalnų Karabache.

Azerbaidžanas sutiko leisti ginklus sudėjusiems separatistams pasitraukti į Armėniją, tačiau pasiliko sau teisę sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamuosius karo nusikaltimais. Etninius armėnus Baku paragino likti Kalnų Karabache ir „tapti daugiatautės Azerbaidžano visuomenės dalimi“.

„N. Pašinianas puikiai žino, kad Armėnijos gyventojai palieka Karabachą savo noru, – pareiškė Azerbaidžano diplomatijos tarnyba. – Tai yra jų asmeninis sprendimas, kuris neturi nieko bendra su priverstine migracija.“

Komentuodami pastarųjų dienų įvykius Kalnų Karabache, Vakarų atstovai akcentuoja humanitarinius klausimus. "Svarbu, kad paliaubos būtų išlaikytos, kad būtų atsižvelgta į humanitarinius poreikius ir kad kuo greičiau būtų įsteigta nepriklausoma tarptautinė misija, kuri Kalnų Karabacho gyventojams suteiktų skaidrumo, užtikrintumo ir pasitikėjimo", – tokį Vašingtono prioritetą ketvirtadienį spaudos konferencijoje įvardijo Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Jo teigimu, po JAV diplomatijos vadovo pokalbio su Azerbaidžano prezidentu Baku pareiškė remsiantis tokią misiją. Kokios šalys dalyvautų jos veikloje, Valstybės departamento atstovas kol kas neatskleidė. Anot M. Millerio, JAV akylai stebi situaciją Kalnų Karabache, pabrėžia, jog vietos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti – likti regione ar iš jo išvykti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tu ,kacapini pace,

Tu ,kacapini pace, portretas
neprasmuksi,būsi ,vieną dieną pagautas ir perduotas ukrainiečių daktarams .

Anonimas

Anonimas portretas
Kažin, ar Pabaltijo nelaukia Karabacho likimas ? Kiek žiurkių tada bandys pasprukti per vienintelį. Suvalkų koridorių....

Atidave

Atidave portretas
Ursule armenus azeriu ispjovimui uz Baku dujas! Todel dabar ES ir "nemato",kas ten vyksta,ir sankciju agresoriui - nezada.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių