„Prisidedame prie Ukrainos žmonių, pabrėždami, kad svarbu skaidriai paskirti aukštos kvalifikacijos ir tikrai nepriklausomą generalinės prokurorės įpėdinį“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as (Nedas Praisas).

„Generalinio prokuroro nepriklausomumas ir nešališkumas yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant atskaitomybės pastangų Ukrainoje vientisumą“, – pabrėžė jis.

N. Price’as teigė, kad kova su korupcija, kuri Ukrainoje jau seniai kelia didelį susirūpinimą, yra labai svarbi šaliai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

„Su korupcija reikia kovoti net ir tuo metu, kai Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos karo. Rusijos karas prieš Ukrainą kelia išorinę grėsmę. Korupcija kelia vidaus grėsmę“, – sakė jis.

Anksčiau šį mėnesį V. Zelenskis paskelbė, kad atleidžia iš pareigų generalinę prokurorę Iryną Venediktovą ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą Ivaną Bakanovą.

Su korupcija reikia kovoti net ir tuo metu, kai Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos karo. Rusijos karas prieš Ukrainą kelia išorinę grėsmę. Korupcija kelia vidaus grėsmę.

Prezidentas savo sprendimą aiškino padažnėjusiais pranešimais apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus. Prezidentas kritikavo minėtų dviejų aukšto rango pareigūnų darbą dar prieš Rusijai pradedant invaziją vasario 24 dieną.

Kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis Kyjivui skyrusios milijardus dolerių, Jungtinės Valstijos turi įsimintiną kovos su korupcija Ukrainoje istoriją.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), kai dar ėjo viceprezidento pareigas, vienos kelionės į Kyjivą metu paragino Ukrainą atleisti tuometinį generalinį prokurorą, kuris, kaip manoma, neefektyviai kovojo su korupcija, ir įspėjo, kad priešingu atveju Jungtinės Valstijos įšaldys 1 mlrd. dolerių  (985,6 mln. eurų) vertės JAV paskolų garantijas.

Šis epizodas tapo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nepagrįstų sąmokslo teorijų šaltiniu. 2019 metais Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui dėl kaltinimų, kad jis spaudė V. Zelenskį rasti kompromituojančios medžiagos apie J. Bideno aplinką.

Okupuotame Chersone nugriaudėjo sprogimai

Laikinai okupantų užimtame Chersone pranešama apie sprogimus ir galimą Antonivkos tilto užpuolimą, skelbia UNIAN.

„Telegram“ kanalų duomenimis, gyventojai praneša apie sprogimus, girdėtus Antonivkos tilto rajone arba toje vietoje, kur okupantai laikė savo įrangą. Taip pat yra pranešimų, kad Antonivkos tiltas buvo sunaikintas.

Rašoma, kad mieste pasigirdo šūviai. Spėta, kad galbūt rusų kariai bandė numušti bepilotę skraidyklę. Taip pat yra daugybė vaizdo įrašų, patvirtinančių, kad Chersone buvo „garsu“.

Rusijos agentūra TASS taip pat pranešė, kad Chersone pasigirdo virtinė sprogimų. Neva mieste suveikė oro gynybos sistema. Žinoma, jie rašė priešingai – kad Antonivkos tiltas dėl išpuolio nebuvo sugadintas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino smūgį Antonivkos tiltui

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiksliai smogė Antonivkos tiltui netoli okupuoto Chersono, rašo UNIAN.

Šią informaciją patvirtino Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Ji pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė vertina viską, kas yra šalyje, todėl griauna ne infrastruktūrą, o priešo planus.

„Mūsų artilerijos darbas yra toks subtilus ir juvelyriškas – labiau skirtas demoralizuoti Rusijos karius“, – sakė ji.

„Buvo smūgių ant tilto, bet jie buvo filigraniški“, – pridūrė pranešėja.

N. Humeniuk teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja priešui strategiškai svarbius logistikos ir transporto maršrutus. Ji taip pat užsiminė, kad gerų naujienų iš Chersono regiono bus ir daugiau.

„Judame į priekį tomis strateginėmis kryptimis, kurias patys nusistatėme, ir niekas negali mūsų sustabdyti – net ir priešas“, – tikino ji.

V. Zelenskis: Rusija kariauja „atvirą dujų karą“

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis žodžių į vatą nevyniojo. Pasak jo, Rusija kariauja „atvirą dujų karą“ prieš Europą. „Nepaisant nuolaidos dėl „Nord Stream“ turbinos, Rusija nesiruošia atnaujinti dujų tiekimo į Europos šalims“, – savo naktiniame kreipimesi sakė jis.

V. Zelenskio teigimu, Rusija tai daro sąmoningai, kad europiečiams būtų sunkiau pasiruošti žiemai. „Jiems nerūpi, kas nutiks žmonėms, kad jie kęs badą dėl uostų blokavimo ar žiemos šalčio ir skurdo... Ar nuo okupacijos. Tai – skirtingos teroro formos“ – įsitikinęs Ukrainos prezidentas.

Jis priminė, kad Didžioji Britanija išplėtė sankcijų Rusijai sąrašą – buvo pridėta dar dešimtys žmonių ir organizacijų. „Tai – teisinga tendencija ir esu dėkingas Didžiajai Britanijai už jos neblėstantį tvirtumą sankcijų klausimais. Tai – pavyzdys, kuriuo turėtų sekti visi kiti Vakarų pasaulyje“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Pasak jo, žinios apie dar vieną išprovokuotą dujų kainų augimą Europos rinkoje viršijantį 2 tūkst. dolerių už 1000 kubinių metrų jau yra pakankama priežastis plėsti sankcijas Rusijai.

Rusijos pajėgos apšaudė Charkivą raketomis S-300

Ankstų trečiadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Charkivo miestą raketomis S-300, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi miesto meru Ihoriu Terechovu.

„4 val. 25 min. apšaudytas Charkivo pramonės rajonas. Du raketų S-300 smūgiai“, – „Telegram“ parašė I. Terechovas.

Pasak jo, įvykio vietoje darbuojasi gelbėtojai. „Preliminariais jų duomenimis, sužeistųjų nėra“, – pridūrė I. Terechovas.

JK žvalgyba: Rusijos karinė bendrovė „Wagner“ pasiekė taktinių laimėjimų Donbase

Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, galimai pasiekė taktinių laimėjimų Ukrainos Donbaso srityje, praneša agentūra „Reuters“.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad laimėjimų pasiekta aplink Vuhlehirsko elektrinę ir netoliese esantį Novoluhansko kaimą. Ministerija pridūrė, kad iš šios teritorijos galimai pasitraukė dalis Ukrainos pajėgų.

Europos teismas paliko galioti draudimą transliuoti Rusijos televiziją „RT France“

Europos teismas trečiadienį paliko galioti draudimą transliuoti Rusijos naujienų televiziją „RT France“ pagal Europos Sąjungos Maskvai paskelbtas sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) Liuksemburge tokią nutartį priėmė atmetęs Rusijos valstybinio transliuotojo RT apeliaciją dėl kovą ES paskelbto draudimo.

„RT France“ buvo uždrausta transliuoti dėl dezinformacijos skleidimo.

Po ETT sprendimo Kremlius pažadėjo sudaryti kliūčių Vakarų žiniasklaidai dirbti Rusijoje.

„Žinoma, mes imsimės panašių spaudimo priemonių prieš Vakarų žiniasklaidą, veikiančią mūsų šalyje, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Mes taip pat neleisime jiems dirbti mūsų šalyje.“

„Iš esmės RT buvo užblokuotas ir negali veikti Europoje, – kalbėjo D. Peskovas. – Europiečiai trypia savo pačių idealus.“

Po vasario 24 dienos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, RT, nuolat kaltinamo Rusijos valstybinės propagandos skleidimu, transliacijas užblokavo užblokavo daugelis Vakarų šalių.

2005 metais pradėjusi veikti kaip „Russia Today“, valstybės finansuojama bendrovė RT smarkiai išaugo ir šiuo metu valdo kelis transliuotojus bei tinklapius įvairiomis kalbomis, įskaitant anglų, prancūzų, ispanų, ispanų, vokiečių ir arabų.

Daugelis užsienio žurnalistų išvyko iš Rusijos, o kelios užsienio žiniasklaidos priemonės sustabdė savo veiklą šalyje, valdžiai įvedus iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą.

Ukrainos naujuoju generaliniu prokuroru paskirtas A. Kostinas

Ukrainos parlamentas trečiadienį naujuoju šalies generaliniu prokuroru paskyrė Andrijų Kostiną, pakeisiantį Iryną Venediktovą, anksčiau šį mėnesį atleistą padažnėjus pranešimų apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus.

Prezidento V. Zelenskio pasiūlytą A. Kostino kandidatūra 450 vietų Aukščiausioji Rada patvirtino 299 deputatų balsais.

A. Kostinas yra V. Zelenskio valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) deputatas, iki šiol ėjęs Aukščiausiosios Rados teisės politikos komiteto pirmininko pareigas.

Liepos 19-ąją Aukščiausioji Rada palaikė prezidento siūlymą ir atleido generalinę prokurorę I. Venediktovą.

Ji šiame poste dirbo nuo 2020 metų kovo 17 dienos, o anksčiau vadovavo parlamento teisės politikos komitetui kaip partijos „Liaudies tarnas“ deputatė ir buvo Valstybinio tyrimų biuro direktorė.

Tą pačią dieną daugumos parlamentarų balsais buvo atleistas nacionalinio saugumo tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas.

Prieš tai buvo paskelbti V. Zelenskio įsakai nušalinti I. Bakanovą ir I. Venediktovą nuo pareigų.

Aiškindamas savo sprendimą prezidentas sakė, kad prokuratūros ir SBU struktūrose atsirado daug išdavikų, pasilikusių Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose ir „dirbančių prieš mūsų valstybę“.

„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pagrindus ir ryšių tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmezgimas kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams, – sakė V. Zelenskis.

Stambule atidarytas Ukrainos grūdų eksporto koordinavimo centras

Trečiadienį Turkijos Stambulo mieste oficialiai atidarytas Ukrainos grūdų eksporto koordinavimo centras, kurio steigimą numato praėjusią savaitę tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) pasirašytas susitarimas.

Centrą stebint žurnalistams atidarė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. Ceremonija surengta praėjus penkioms dienoms po to, kai Ukraina, Rusija, Turkija ir JT pasirašė susitarimą atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, kuris įstrigo dėl Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.

Kaip pranešama, centre dirbs Kyjivo ir Maskvos paskirti civiliai ir kariniai pareigūnai bei Turkijos ir JT pasiuntiniai. Jų darbas bus prižiūrėti saugų ukrainietiškų grūdų plukdymą Juodąja jūra. „Šiame centre dirbantis personalas žino, kad juos stebi visas pasaulis“, – žurnalistams pareiškė H. Akaras. Pasak jo, tikimasi, kad šis centras prisidės prie humanitarinių poreikių patenkinimo ir taikos.

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sutrikęs grūdų eksportas iš pastarosios šalies prisidėjo prie pasaulinio kainų šuolio, dėl kurio smarkiai pabrango maisto importas į kai kurias skurdžiausias pasaulio valstybes. JT skaičiavimu, dėl Rusijos agresijos 50 mln. žmonių kilo bado grėsmė.

Pasirašius minėtą susitarimą dėl grūdų eksporto atnaujinimo, pasaulyje gerokai nukrito grūdų kainos. Nepaisant to, abejones dėl Rusijos įsipareigojimų pasėjo šalies karinių pajėgų smūgis Ukrainos Odesos uostui, kuris buvo surengtas kitą dieną po sutarties pasirašymo.

Ukraina teigia, kad grūdų eksportui skirti uostai atnaujino veiklą

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad atnaujintas darbas trijuose Juodosios jūros uostuose, iš kurių pagal neseniai sudarytą susitarimą su Rusija siekiama atnaujinti Rusijos užblokuotą grūdų eksportą.

„Atsižvelgiant į pasirašytą susitarimą dėl Ukrainos uostų atblokavimo grūdų eksportui, darbai atnaujinti Odesos, Černomorsko ir Pivdenio uostuose“, – sakoma Ukrainos karinio jūrų laivyno pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Kyjivas ir Maskva praėjusią savaitę su Turkijos ir Jungtinių Tautų pagalba susitarė dėl mechanizmo, leisiančio iš trijų uostų eksportuoti blokuojamus Ukrainos grūdus. Ukraina pirmadienį pareiškė, kad dalis eksporto gali būti atnaujinta jau „šią savaitę“. Karinis jūrų laivynas savo pranešime nurodė, kad atnaujinus eksportą, krovininiai laivai bus palydimi į uostus ir iš jų. „Laivų įplaukimas į jūrų uostus ir išplaukimas bus vykdomas formuojant vilkstinę, kuri lydės vadovaujantį laivą“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad saugūs maršrutai vis dar nustatomi.

Rusija ir Ukraina yra pagrindinės žemės ūkio produktų eksportuotojos, tačiau Maskvos invazija smarkiai sutrikdė Ukrainos kviečių eksportą, nes dėl kovų nukentėjo derlius, o uostai buvo užblokuoti ir užminuoti.

Rusija tvirtina, kad Ukrainoje sunaikino daugiau nei 100 raketų „HIMARS“

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad sekmadienį šalies karinės pajėgos Ukrainos Dnipro srityje sunaikino daugiau nei 100 amerikietiškų raketų „HIMARS“, praneša agentūra „Sky News“.

Anksčiau šią savaitę Maskva taip pat tvirtino, kad Chmelnyckio srityje sunaikino dar vieną „HIMARS“ raketų sandėlį.

Nepaisant to, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas yra paskelbęs, kad, pasitelkdamos „HIMARS“ raketų sistemas, ukrainiečių pajėgos iki šiol sunaikino jau 50 Rusijos amunicijos sandėlių.

Nuo karo pradžios Rusija jau neteko daugiau kaip 40 tūkst. karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 40 070 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 27-osios Rusija taip pat neteko 1 738 tankų, 3 971 šarvuotosios kovos mašinos, 883 artilerijos sistemų, 258 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 oro gynybos sistemų, 222 lėktuvų, 190 sraigtasparnių, 2 847 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 726 dronų, 75 specialiosios technikos vienetų ir 174 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Vokietija pritarė 100 naujų savaeigių haubicų pardavimui Ukrainai

Vokietijos vyriausybė pritarė 100 naujų savaeigių haubicų pardavimui Ukrainai, tai patvirtino ginklų pramonės įmonės „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) atstovas.

Pirmas apie pardavimą pranešė žurnalas „Der Spiegel“. Pasak pranešimo, Ūkio ministerija suteikė bendrovei leidimą gaminti „Panzerhaubitze 2000“ savaeiges haubicas liepos 13 d., o tai reiškia, kad patvirtintas ir eksportas.

Kada Ukraina gaus pirmąsias naujai pagamintas haubicas – paslaptis. Numatoma, kad visų 100 jų gamyba užtruks kelerius metus ir kainuos apie 1,7 mlrd. eurų. Iki šiol Vokietija suteikė Ukrainai 10 savaeigių haubicų iš savo atsargų. Šios mašinos yra moderniausia Bundesvero artilerijos dalis.

E. Macronas: Rusija yra „viena paskutinių imperinių kolonijinių galybių“

Benine viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį Rusiją pavadino „viena paskutinių imperinių kolonijinių galybių“ dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

„Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas – toks, kokie, kaip manėme, jau išnyko iš Europos teritorijos“, – sakė E. Macronas, pradėjęs kelionės po Afriką antrąjį etapą. Jo kelionės tikslas – sustiprinti Paryžiaus ryšius su žemynu, kur Prancūzija turėjo daug savo kolonijų.

„Kalbu žemyne, kuris yra nukentėjęs nuo kolonijinio imperializmo“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Benino prezidentu Patrice'u Talonu (Patrisu Talonu).

„Rusija yra viena iš paskutinių imperinių kolonijinių galybių“, nes ji nusprendė „įsiveržti į kaimyninę šalį, kad apgintų savo interesus“, – sakė jis.

Vasario 24 dieną Rusijos pajėgoms įžengus į Ukrainą prasidėjo karas, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus.

Per trijų dienų kelionę Afrikoje E. Macronas lankosi Kamerūne, Benine ir Bisau Gvinėjoje.

Antradienį viešėdamas Kamerūne jis pareiškė, kad Prancūzijos kolonijinio valdymo Kamerūne archyvai bus „visiškai " atverti, ir paprašė istorikų nušviesti to laikotarpio „skaudžius momentus“.

Iki šalies nepriklausomybės 1960 metais Prancūzijos kolonijinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš ginkluotus Kamerūno nacionalistus.

Dešimtys tūkstančių Kamerūno tautų sąjungos (UPC) partijos šalininkų žuvo, patekę į prancūzų kolonistų kariuomenės ir pirmojo po nepriklausomybės atgavimo prezidento Ahmadou Ahidjo (Ahmadu Ahidžo) rankas.

V. Zelenskis tikisi, kad britų premjeras B. Johnsonas „nedings“ iš politikos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), tapęs vienu uoliausių Kyjivo rėmėjų užsienyje, išliks politikos priešakinėje linijoje, kai rugsėjo pabaigoje baigs darbą vyriausybės vadovo poste.

Trečiadienį britų televizijos „TalkTV“ parodytame interviu V. Zelenskis taip pat dar kartą patvirtino turįs vilčių, jog JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paseks kitų Vakarų lyderių, įskaitant B. Johnsoną, pavyzdžiu ir aplankys Kyjivą.

J. Bidenas nenuvyko į Ukrainą per dvi šiemet surengtas keliones į Europą, bet V. Zelenskis, kalbėjęs per vertėją, sakė, kad JAV prezidento vizitas „būtų stipriausias signalas, koks galėtų būti pasiųstas remiant Ukrainą“.

Kalbėdamas šalia savo žmonos Olenos Zelenskos, gegužę priėmusios JAV pirmąją ponią Jill Biden (Džil Baiden) per jos vizitą vakarų Ukrainoje, V. Zelenskis pažymėjo, kad tokie apsilankymai stiprina palaikymą Vašingtone Kyjivo kovai su įsiveržusia Rusija.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje B. Johnsonas surengė du iš anksto neskelbtus vizitus Ukrainoje, iš kurių vienas įvyko praeitą mėnesį. Visgi jam lieka mažai laiko trečiąkart aplankyti šią šalį, nes po šešių savaičių turės palikti Dauningo gatvę.

Įvykus vyriausybės narių maištui B. Johnsonas sutiko atsistatydinti, bet paragino savo būsimą įpėdinį, perimsiantį Konservatorių partijos ir vyriausybės vairą, ne mažiau uoliai nei jis remti V. Zelenskį ir Ukrainą.

„Neturiu teisės kištis į politiką Jungtinėje Karalystėje. Galiu tik pasakyti, kad jis – didelis Ukrainos draugas“, – V. Zelenskis sakė kalbėdamasis su „TalkTV“ laidų vedėju Piersu Morganu (Pirsu Morganu).

„Noriu, kad jis būtų kažkur politikoje ir kažkuo būtų. Nenoriu, kad jis pradingtų, bet sprendimas – Britanijos žmonių rankose“, – pridūrė Ukrainos lyderis, kalbėdamas apie B. Johnsoną.

„Tačiau esu tikras, kad ir kokias pareigas jis galiausiai užims, jis visuomet bus su Ukraina. Tai kyla iš širdies“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Prezidentas pridūrė palaikęs kontaktus su britų užsienio reikalų sekretore Liz Truss (Liz Tras), viena iš konservatorių kandidatų pakeisti B. Johnsoną.

Tačiau ar nauju lyderiu taptų L. Truss, ar jos varžovas buvęs iždo kancleris Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), „būčiau laimingas galėdamas labai glaudžiai bendradarbiauti, kaip mes bendradarbiaudavom su Borisu“, teigė V. Zelenskis.

Separatistų lyderis nori, kad Rusija užkariautų miestus visoje Ukrainoje

Prorusiškų separatistų lyderis Ukrainos Donecko srityje trečiadienį paragino Maskvą užimti miestus visoje Ukrainoje.

Denisas Pušilinas per „Telegram“ sakė: „Šiandien atėjo laikas išlaisvinti Rusijos miestus, kuriuos įkūrė rusai: Kyjivą, Černihivą, Poltavą, Odesą, Dniprą, Charkivą, Zaporižią, Lucką“. Šie miestai išsibarstę po beveik visą Ukrainą.

Kai Rusija vasario 24 d. pradėjo puolimą, ji teigė ginanti rusakalbius gyventojus rytuose nuo tariamo Ukrainos valdžios vadovaujamo genocido. Jos puolimas prieš Kyjivą žlugo, bet Maskva užėmė didelę dalį pietų ir rytų Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą neigė, kad ukrainiečiai yra tauta, jis sakė, kad ji dirbtinai atskirta nuo Rusijos. V. Putinas taip pat teigė neketinantis okupuoti kaimynės, tačiau Maskvos Pietų Ukrainoje primesta okupacinė valdžia atvirai ketina surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.