„Bausmė kiekvienam rusų žudikui neišvengiama“, – pareiškė jis savo kreipimesi naktį į pirmadienį. Ataka prieš Časiv Jarą esą dar kartą parodė, kad Rusijos daliniai tyčia žudo ir gyvenamosiose teritorijose.

„Po tokių atakų jie negalės sakyti, kad ko nors nežinojo ar nesuprato“, – kalbėjo V. Zelenskis. Kartu su tarptautiniais stebėtojais Ukraina, anot jo, nuo karo pradžios renka įrodymus dėl rusų nusikaltimų.

Tuo tarpu sugriauto namo griuvėsiuose Časiv Jare gelbėtojai toliau ieško žmonių. Manoma, kad po griuvėsiais jų dar gali būti apie dvi dešimtis, įskaitant vaiką. Per ataką žuvo mažiausiai 15 žmonių.

Ukraina ragina civilius palikti okupuotas teritorijas pietuose

Ukrainos vadovybė dėl planuojamo kariuomenės puolimo paragino civilius palikti okupuotas teritorijas šalies pietuose. Chersono ir Zaporižios sričių gyventojai turi nedelsiant palikti savo namus – esant reikalui, ir 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio kryptimi, sekmadienio vakarą sakė vicepremjerė Irina Vereščuk. Tai esą būtina, kad žmonėms nekiltų grėsmė, kai ukrainiečių pajėgos mėgins atsikovoti teritorijas.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu britų laikraščiui „The Sunday Times“ sakė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė kariuomenei pasinaudojant Vakarų ginkluote atsikovoti užimtas teritorijas pietuose. Ypač pakrantės teritorijos Ukrainos ekonomikai turi didžiulę reikšmę.

V. Zelenskis praeityje kelis kartus pabrėžė, kad jo šalis nori susigrąžinti Rusijos kontroliuojamus regionus.

Buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis nenori nutraukti kontaktų su V. Putinu

Nepaisant jau puspenkto mėnesio trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis nenori nutraukti kontaktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Aš neatsisakysiu galimybės kalbėtis su prezidentu V. Putinu“, – pareiškė jis interviu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Kartu G. Schröderis teigė nesuprantąs Vokietijoje vykstančių debatų dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo.

Aš neatsisakysiu galimybės kalbėtis su prezidentu V. Putinu.

„Kodėl dėmesys sutelkiamas į ginklų tiekimą? – klausė jis. – Aš netikiu kariniu sprendimu. Karą įmanoma užbaigti tik diplomatinėmis derybomis. Kareivių ir Ukrainos civilių gyventojų likimą galima palengvinti tik diplomatiniu sprendimu“.

G. Schröderis kovo pradžioje lankėsi Maskvoje ir su V. Putinu aptarė Ukrainos karą. G. Schröderis dabar interviu sakė: „Kiek aš per pokalbį supratau, jis suinteresuotas, kad sprendimas būtų rastas derybomis“. Prie to esą turėtų visos pusės, „kad konfliktas toliau neaštrėtų“.

Ukraina kalba apie Rusijos vykdomą bombardavimų bangą rytuose

Rusijos artilerija, Ukrainos generalinio štabo duomenimis, smarkiai atakuoja Charkivo miestą ir ruošiasi dideliam puolimui šalies rytuose. Naudojamos raketų sistemos ir tankai. Pradėta tikra bombardavimų banga, kurią jau pajuto virtinė miestų rytuose. Tai esą rodo pasirengimą dideliam puolimui, praneša agentūra „Reuters“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Generalinė prokuratūra: Rusijos kariai Ukrainoje jau įvykdė per 22,5 tūkst. karo nusikaltimų

Nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Rusijos kariai Ukrainoje jau įvykdė per 22,5 tūkst. karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra Kyjive, kuria remiasi agentūra „Ukrinform“.

Naujausiais duomenimis, rusų kariai iki šiol įvykdė iš viso 22 504 karo ir agresijos nusikaltimus. Iš jų 21 677 susiję su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 21 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuota dar per 10 tūkst. nusikaltimų šalies nacionaliniam saugumui.

Anot Generalinės prokuratūros, dėl Rusijos agresijos taip pat nukentėjo jau beveik 1 tūkst. Ukrainos vaikų. Iš jų 347 žuvo.

Rusijos raketų atakos prieš namą Časiv Jare aukų padaugėjo iki 18

Rusijos raketų atakos prieš namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų padaugėjo iki 18, pirmadienį pranešė Ukrainos avarinės tarnybos, kuriomis remiasi CNN.

Pasak tarnybų, iš šeštadienio vakarą sugriauto pastato nuolaužų pavyko išgelbėti dar šešis žmones. Tarnybos kartu nurodė, kad po griuvėsiais vis dar įstrigę du asmenys, tačiau jie palaiko ryšį su gelbėtojais.

Maskva aiškina, kad jos pajėgos Časiv Jare atakavo karinį objektą

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pareiškė, kad praėjusį savaitgalį jos karinės pajėgos Ukrainos Časiv Jaro mieste atakavo objektą, kuris tariamai buvo vienos ukrainiečių brigados susibūrimų vieta.

Pasak ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo, tai buvo grynai karinis taikinys, o jam buvo smogta pasitelkiant didelio tikslumo ginklus.

Tačiau Ukrainos pareigūnai teigia, kad mieste iš tiesų buvo smogta gyvenamajam pastatui. Iš jo griuvėsių iki šiol ištraukta jau per 20 lavonų, dar keli žmonės laikomi dingusiais.

Rusijos gynybos ministerija kartu pranešė apie naujas savo pajėgų atakas Rytų Ukrainoje ir nurodė, esą jos Charkive sunaikino Vakarų siųstų karinių technologijų sandėlį, o Dnipre – JAV siųstoms daugkartinio paleidimo raketų sistemoms skirtą amuniciją.

Šių ministerijos pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalima.

Per raketų atakas Charkive žuvo 3 žmonės, 22 – sužeisti

Per Rusijos pajėgų atakas Charkive Ukrainos šiaurės rytuose, gubernatoriaus duomenimis, žuvo 3 žmonės ir dar 22 buvo sužeisti, praneša agentūra „Reuters“.

Ukrainos prezidentūros atstovas sakė, kad raketomis buvo apšaudytos gyvenamosios teritorijos.

Rusija iki šiol neigia atakuojanti civilius taikinius.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša atsikovojusios vieną kaimą okupuotoje Chersono srityje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsikovojo Ivanivkos kaimą Rusijos kariuomenės okupuotoje Chersono srityje, pirmadienį pranešė ukrainiečių pajėgoms pavaldi pėstininkų brigada, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

„Vienintelis Rusijos okupantų palikimas Ivanivkoje – siaubingi prisiminimai ir „mirusi“ karinė technika“, – teigė brigada.

„Reuters“ negalėjo iš karto patvirtinti šių pranešimų. Minėtoje teritorijoje yra ne vienas Ivanivkos kaimas. Vienas jų yra išsidėstęs palei fronto liniją.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 37,4 tūkst. karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 37,4 tūkst. karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 11-osios Rusija taip pat neteko 1 645 tankų, 3 828 šarvuotųjų kovos mašinų, 838 artilerijos sistemų, 247 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 109 oro gynybos sistemų, 217 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 696 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 676 dronų, 66 specialiosios technikos vienetų ir 155 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Dėl karo Ukrainoje keliolika Pietų Rusijos oro uostų liks uždaryti iki liepos 18 d.

Dėl karo Ukrainoje Rusijos institucijos iki liepos 18 dienos pratęsė skrydžių draudimą šalies pietuose. Tai reiškia, kad ir toliau oro keliu nebus galima pasiekti daugelio tarp rusų populiarių vasaros kurortų. Lieka uždaryta iš viso 11 oro uostų, įskaitant Juodosios jūros Anapos kurorte, Rostove prie Dono ir Krasnodare, pirmadienį Maskvoje pranešė oro transporto agentūra „Rosaviacija“. Oro erdvės ribojimai toliau bus taikomi ir Gelendžiko, Voronežo bei Simferopolio oro uostams.

Kol kas draudimas galios iki liepos 18 dienos. Turistų pamėgtame Sočyje prie Juodosios jūros, oficialiais duomenimis, skrydžiai tęsiami. Institucijos rekomendavo kelionėms į pietinius regionus be Sočio naudotis ir Volgogrado bei Mineralnyje Vody, taip pat Maskvos oro uostais. Iš čia į regionus, kurių oro uostai neveikia, kursuoja traukiniai ir autobusai.

Rusija po invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną uždarė virtinę Pietų Rusijos oro uostų ir skrydžių draudimą vis pratęsė. Rusijos karo Ukrainoje pabaigos kol kas nematyti.

Rusijos kariuomenė apšaudė Mykolajivą, sužeisti devyni žmonės

Rusijos kariuomenė tęsia Ukrainos Mykolajivo miesto apšaudymą, rašo CNN.

Mykolajivo srities tarybos pirmininkė Hanna Zamazejeva pirmadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad per naujausius smūgius miesto pakraščiams sužeisti devyni žmonės. „Dėl apšaudymo tęsiasi grūdų laukų gaisrai“, – nurodė H. Zamazejeva.

Tarybos pirmininkė pridūrė, kad miesto ligoninėse šiuo metu gydoma iš viso 317 nuo Rusijos smūgių Mykolajivo sričiai nukentėjusių ukrainiečių.

Ukraina: Rusija Donbase griebiasi „absoliutaus terorizmo“

Rusija anksti pirmadienį raketomis apšaudė antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, pranešė vietos administratorius, pavadinęs šias atakas „absoliučiu terorizmu“.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ paskelbė, kad per tris raketų smūgius šiam šiaurės rytiniam miestui Rusijos pajėgos pataikė tik į civilinius taikinius.

„Visos [trys atakos buvo surengtos] tik prieš civilinius objektus, tai absoliutus terorizmas!“ – pareiškė jis.

Pasak O. Synjehubovo, viena iš raketų sunaikino mokyklą, kita – gyvenamąjį pastatą, o trečioji nukrito netoli sandėliavimo patalpų.

Remdamasis naujausiais duomenimis, gubernatorius nurodė, kad per atakas trys žmonės žuvo, o dar 28 nukentėjo.

Smūgiai buvo suduoti praėjus vos dviem dienoms po mažiausiai 19 gyvybių pareikalavusio Rusijos išpuolio, per kurį raketa pataikė į daugiabučius namus Rytų Ukrainoje. Anot avarinių tarnybų, po tos atakos buvo išgelbėti aštuoni žmonės.

Per vėlai šeštadienį suduotą smūgį buvo sugriauti trys pastatai gyvenamajame rajone Časiv Jaro mieste, kur daugiausia gyvena netoliese esančiose gamyklose dirbantys žmonės.

Rusijos atakos Ukrainos rytuose nesiliauja: Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus pirmadienį pareiškė, kad apšaudomos gyvenvietės prie administracinės ribos su Donecko sritimi.

Anot S. Haidajaus, Maskvos pajėgos šiame rajone surengė penkias raketų atakas ir keturis smarkius bombardavimus.

Luhansko ir Donecko sritys bendrai sudaro Donbasą – Ukrainos rytinį pramonės regioną, kur promaskvietiški separatistai nuo 2014 metų kovoja su Kyjivo pajėgomis.

Anksčiau šį mėnesį Rusija užėmė paskutinę ukrainiečių pasipriešinimo tvirtovę Luhanske – Lysyčansko miestą.

Po šio įvykio kai kurie analitikai prognozavo, kad Maskvos pajėgoms prireiks laiko persiginkluoti ir persigrupuoti, tačiau Ukrainos pareigūnai pranešė, kad puolimas nebuvo nutrauktas.

Jungtinės Karalystės kariuomenės teigimu, Rusijos kariai negaudavo reikiamų pertraukų.

Remiantis britų Gynybos ministerijos pirmadienį paskelbtu „Twitter“ pranešimu, internete pasirodę vaizdo įrašai rodo, jog mažiausiai viena kare dalyvaujanti tankų brigada yra „psichiškai ir fiziškai išsekusi“, nes nuo pat konflikto pradžios vasario pabaigoje aktyviai dalyvauja kovos veiksmuose.

„Planinių pertraukų tarp intensyvių kautynių trūkumas veikiausiai yra viena kenksmingiausių personalo problemų, kurias sunku išspręsti rusų [Gynybos ministerijos] dislokuotose pajėgose“, – pabrėžiama pranešime.

Pirmadienį Rusija taip pat 10 dienų išjungė magistralinį dujotiekį į Vokietiją techninei priežiūrai. Šis žingsnis Europoje sukėlė būgštavimų, kad Maskva gali neatnaujinti dujų tiekimo, kai darbai bus atlikti.

ES Moldovoje kuria kovos su galima ginklų kontrabanda iš Ukrainos centrą

Europos Sąjunga steigia Moldovoje kovos su organizuotu nusikalstamumu centrą, ypatingą dėmesį skirsiantį ginklų kontrabandai iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos, pirmadienį sakė bloko pareigūnė.

Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) apie steigiamą ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui paskelbė per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, į kurį buvo pakviesti ir ministrai iš ES nepriklausančių Ukrainos bei Moldovos.

Susitikime Prahoje daugiausiai dėmesio buvo skirta grėsmei, kad ginklai, kurių daug tiekia Vakarai, iš Ukrainos kontrabanda gali būti išgabenami nusikaltėlių gaujoms Europoje apginkluoti.

Po „ankstesnio karo buvusioje Jugoslavijoje vis dar turime problemų dėl šaunamųjų ginklų kontrabandos iš ten organizuotoms nusikaltėlių grupėms, kurstančių smurtą nusikalstamuose tinkluose Europos Sąjungoje“, atvykusi sakė Y. Johansson.

Pasak eurokomisarės, steigiamas centras veiks „vienos stotelės“ principu ir sudarys sąlygas Europolui dalytis informacija, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai „Frontex“ – padėti saugoti sienas ir aptikti šaunamųjų ginklų kontrabandą.

Centras taip pat sieks užkirsti kelią prekybai žmonėmis.

Švedijos migracijos ministras Andersas Ygemanas (Andersas Igemanas) sakė, kad dauguma Ukrainai tiekiamų ginklų lieka ukrainiečių kariuomenės rankose ir „tik ribotą šiame kare naudojamų ginklų skaičių iš tikrųjų vėliau gali panaudoti organizuotas nusikalstamumas“.

Tačiau „turime turėti priemonių ginklų srautui kontroliuoti po karo Ukrainoje“, pridūrė jis.

Kaip sakė laikinoji „Frontex“ vadovė Aija Kalnaja (Aja Kialnaja), Moldova buvo pasirinkta dėl to, kad čia ginklų kontrabanda labiausiai tikėtina.

Nyderlandų premjeras pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų

Pirmadienį vizito Kyjive metu Nyderlandų premjeras Markas Rutte pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų.

„Svarbu, kad padėtume čia ir dabar ir kartu užtikrintume, jog Ukraina galėtų apsiginti“, – Nyderlandų televizijos stočiai NOS sakė M. Rutte, tačiau nedetalizavo.

Iki šiol Nyderlandai Ukrainai yra pristatę ginklų už beveik 173 mln. eurų.

Tai yra pirmasis M. Rutte vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją. Šalyje jis dar susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pirmadienio rytą jis apsilankė smarkiai subombarduotuose Kyjivo priemiesčiuose Borodiankoje, Bučoje ir Irpinėje. Jis išreiškė pasibaisėjimą tenykštėmis Rusijos atakomis.

Pareigūnas: nuo karo pradžios dingo 7 tūkst. ukrainiečių

Oficialiais duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios prieš keturis su puse mėnesio Ukrainoje dingo apie 7 tūkst. kariškių. Tarp jų yra karių, nacionalinės gvardijos narių ir pasieniečių, taip pat žvalgybos pareigūnų, pirmadienį per visuomeninę televiziją sakė Ukrainos dingusių asmenų komisaras Olehas Kotenka.

Manoma, kad dauguma dingusiųjų yra rusų nelaisvėje. Vien kariuomenė kaip dingusius užregistravo apie 2 tūkst. karių. Rusija kariauja Ukrainoje nuo vasario 24 d. ir teigia nuo to laiko paėmusi į nelaisvę daugiau nei 6 tūkst. ukrainiečių belaisvių.

Nė vieno šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

V. Putinas pasirašė įsaką dėl supaprastinto Rusijos pilietybės suteikimo ukrainiečiams

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė įsaką dėl galimybės visiems Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę, ketvirtą mėnesį tęsiantis Maskvos karinei kampanijai kaimyninėje šalyje.

Įsake nurodoma, kad „visiems Ukrainos piliečiams“ suteikiama „teisė prašyti suteikti Rusijos Federacijos pilietybę supaprastinta tvarka“.

Maskvos remiama valdžia teigia sužlugdžiusi išpuolį Pietų Ukrainoje

Maskvos remiama pietų Ukrainos Chersono regiono valdžia pirmadienį pareiškė, kad sužlugdė ataką prieš savo vietos lyderį.

Pastarosiomis savaitėmis okupuotuose Pietų Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionuose padaugėjo išpuolių prieš prorusiškus atstovus. Pirmadienį Maskvos remiama administracija pareiškė, kad jos lyderis Vladimiras Saldo vos išvengė atakos. Viename iš įprastų jo važiavimo maršrutų buvo padėtas savadarbis sprogmuo, kuris jam važiuojant turėjo sprogti, pranešė administracija.

„Chersono gyventojai, aptikę įtartiną objektą, nedelsdami pranešė Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakoma administracijos pranešime „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje. Užtaisą nukenksmino sprogmenų ekspertai, pridūrė jis. Pareigūnai paviešino nuotrauką, kurioje, atrodo, buvo matyti savadarbė bomba.

Anksčiau tą dieną Zaporižios regiono okupacinė valdžia pranešė nukovusi ukrainietį „diversantą“, kuris naktį taikėsi į Melitopolio rajono vadovo namus. Sulaikomas užpuolikas priešinosi ir buvo nušautas, sakė Maskvos remiamos regiono administracijos narys Vladimiras Rogovas. Melitopolio rajono vadovas nenukentėjo.

Rusijai okupavus Chersono regioną ir didelę Zaporižios regiono dalį, Kremlius ten vykdo intensyvią rusinimo kampaniją. Vienas aukšto rango Rusijos parlamento pareigūnas sakė, kad Rusija atėjo pasilikti ten „amžinai“. Birželio pabaigoje per sprogimą žuvo Maskvos paskirtas pareigūnas Chersono regione.

Karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi

Karas Ukrainoje gali tęstis ilgiau nei tikėtasi, pirmadienį Kyjive per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

„Šis karas gali trukti ilgiau, nei mes visi vylėmės ar tikėjomės. Tačiau tai nereiškia, kad galime ramiai sėdėti ir pasyviai stebėti, kaip jis klostysis. Turime išlikti susitelkę ir toliau visais atžvilgiais remti Ukrainą“, – sakė M. Rutte.

Gavo naują V. Zelenskio nurodymą

Per interviu su „Sunday Times“ Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigė, kad prezidentas V. Zelenskis įsakė Ukrainos kariuomenei, aprūpintai vakarietiškais ginklais, „atkovoti okupuotas pakrantės teritorijas, kurios yra gyvybiškai svarbios šalies ekonomikai“.

O. Reznikovas pridūrė, kad Ukraina turės milijoną karių.

Per sprogimą automobilyje žuvo prorusiškas Ukrainos kaimo lyderis

Promaskvietiškas Rusijos kariuomenės okupuoto ​​kaimo šiaurės rytų Ukrainoje vadovas žuvo susprogdinus  jo automobilį, pirmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida.

Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad per sprogimą žuvo Charkivo srities Velikij Burluko kaimo vadovas Jevgenijus Junakovas. Promaskvietiška „karinė civilinė administracija“, kuri, anot TASS, neseniai buvo sudaryra regione, sprogimą pavadino Ukrainos valdžios surengtu „teroro išpuoliu“.

Rusijos pajėgos iš dalies okupavo Charkivo regioną, tačiau to paties pavadinimo miestas, antras pagal dydį Ukrainoje, tebėra kontroliuojamas Kyjivo. TASS nurodė, kad Rusijos remiamos valdžios institucijos bus įsikūrusios Kupjansko mieste, Charkivo srities rytuose. Administracijai vadovaus buvęs policijos vadovas Vitalijus Gančevas.

Rusijos valdžia anksčiau suformavo promaskvietiškas administracijas okupuotame pietiniame Chersono regione ir iš dalies okupuotame Zaporižios regione. Pastarosiomis savaitėmis abiejuose regionuose padaugėjo išpuolių prieš promaskvietiškus pareigūnus. Anksčiau pirmadienį Maskvos remiama Chersono regiono valdžia pareiškė sužlugdžiusi ataką prieš savo vietos lyderį.

Charkivas patyrė didelius sugriovimus pirmosiomis Maskvos puolimo dienomis, kol Ukrainos kariai atstūmė Rusijos pajėgas nuo miesto. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą vasario 24 dieną.

Rumunija pradėjo tyrimą dėl „nusikaltimų žmoniškumui“ Ukrainoje

Rumunija tiria „nusikaltimus žmoniškumui“ Ukrainoje, galimai padarytus per Maskvos invaziją į jų bendrą kaimynę, pirmadienį pranešė prokurorai.

Šis tyrimas papildė virtinę tarptautinių iniciatyvų, skirtų patraukti Rusiją atsakomybėn už vasario pabaigoje pradėtą karą.

Rumunija vykdo savo jurisdikciją remdamasi „universalumo principu“, taip pat šalies baudžiamąja teise, jei nusikaltimai buvo įvykdyti prieš Rumunijos pilietybę turintį asmenį, nurodė prokuratūra.

„Puolimo pasekmės yra ypač sunkios, žuvo daug civilių gyventojų, įskaitant vaikus, taip pat daug žmonių nukentėjo“, – sakoma prokurorų pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad „Rusijos Federacijos karinės atakos sukelta psichologinė trauma“ privertė milijonus žmonių bėgti į užsienio šalis, tokias kaip Rumunija.

Pareiškime „Dėl nusikaltimų žmoniškumui įvykdymo“ nepateikiama jokios išsamesnės informacijos apie tyrimą.

Tarptautinė bendruomenė ES priklausančią Rumuniją jau ilgą laiką kritikuoja dėl korumpuotos ir neveiksmingos teismų sistemos.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) tiria įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, gavęs maždaug 40 valstybių narių, įskaitant Rumuniją, sutikimą.

Rusija nėra TBT narė, o Maskva atmeta jai reiškiamus „melagingus“ kaltinimus karo nusikaltimais.