49-erių Z. Zubeidi išgarsėjo per Antrąją intifadą – nuo 2000 iki 2005 metų vykusį palestiniečių sukilimą – ir tapo vienu žinomiausių kovotojų lyderių Džanine ir jo pabėgėlių stovykloje okupuotame Vakarų Krante.

Per sukilimą Izraelio kariuomenei įsiveržus į stovyklą buvo nušauta Z. Zubeidi motina.

Izraelio saugumo tarnyboms jis žinomas dėl kelių mirtinų ir rezonansinių išpuolių prieš izraeliečius.

Ilgametis kovotojas 

Z. Zubeidi aktyviai įsitraukė į palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) judėjimo „Fatah“ veiklą po to, kai 1989-aisiais, būdamas 14-metis, atsidūrė kalėjime.

XX amžiaus 10-e dešimtmetyje jis vėl buvo sulaikytas už tai, kad mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius į Izraelio pajėgas. Tuo metu jis jau kilo karjeros laiptais ir galiausiai tapo „Fatah“ ginkluotojo sparno „Al Aksos kankinių brigada“ lyderiu Džanine.

1994 metais vėl paleistas į laisvę pagal Oslo susitarimus, jis kartu su kitais buvusiais kaliniais prisijungė prie naujai sukurtos palestiniečių autonomijos saugumo pajėgų Jeriche, esančiame okupuotame Vakarų Krante. 

2001 metais Z. Zubeidi buvo sužeistas per atsitiktinį sprogimą „karinės misijos“ metu, dėl kurio stipriai apdegė veidą ir akis. Nudegimų žymės matomos iki šiol. 

„Juodoji žiurkė“ 

Z. Zubeidi slapstėsi iki 2007 metų, kai sudarė susitarimą su palestiniečių autonomija. 

Tuomet Z. Zubeidi pavardė buvo išbraukta iš Izraelio ieškomų asmenų sąrašo.

Tačiau 2011-aisais Izraelis dėl neatskleistų priežasčių panaikino Z. Zubeidi amnestiją. 2019-aisiais jis buvo suimtas dėl įtariamo dalyvavimo keliuose šaudymo išpuoliuose netoli Izraelio nausėdijos Beito II šalia Ramalos.

Kovotojas teigė išgyvenęs kelis Izraelio bandymus nužudyti. Dėl gebėjimo išvengti taikinių jis net gavo „Juodosios žiurkės“ pravardę. 

Tarp palestiniečių Z. Zubeidi žinomas kaip vienas iš nedaugelio kalinių, kurie 2021 metais pabėgo iš Izraelio griežtai saugomo Gilboa kalėjimo.

Jis ir dar penki kaliniai pabėgo po kalėjimo sienomis iškastu tuneliu, bet po penkių dienų buvo sugautas.

Teatras

Z. Zubeidi taip pat buvo įsitraukęs į teatro veiklą Džanine, tankiai apgyvendintoje pabėgėlių stovykloje, įkurtoje XX amžiaus 6-o dešimtmečio pradžioje, kurioje gyveno palestiniečiai, pabėgę iš savo namų po Izraelio įkūrimo. 

Vaikystėje jis dalyvavo Izraelio aktyvistės Arnos Mer-Khamis (Arnos Mer Charmis) teatro, skirto stovykloje gyvenančiam jaunimui, veikloje. Teatras veikė tame pačiame pastate, kur gyveno jo šeima.

Per 2002-ųjų reidą Izraelio kariuomenė sunaikino šį teatrą. Vėliau jis buvo atstatytas ir pervadintas Laisvės teatru.

2007 metais, kai jam buvo suteikta amnestija, Z. Zubeidi grįžo į Džaniną ir vėl įsitraukė į teatro gyvenimą.

Tuomet jis pradėjo atvirai kritikuoti palestiniečių autonomiją. 

Per kalėjime praleistus metus Izraelio kariuomenė nužudė tris Z. Zubeidi brolius ir jo sūnų Muhammadą (Muhamadą). 

Pasak artimų šaltinių, Z. Zubeidi planavo pirmiausiai išėjęs į laisvę aplankyti sūnaus, kurio laidotuvėse negalėjo dalyvauti, kapą.