Po sekmadienio gaisro muziejuje inžinieriai tikrina struktūras norėdami įsitikinti, kad pastatas nesugrius. Pareigūnai pirmadienį reiškė susirūpinimą tuo, kad vidaus sienos ir kai kurios stogo dalys yra silpnos.

Muziejus buvo įkurtas 1818 metais karaliaus Jono VI ir buvo laikomas šalies kultūros brangakmeniu. Jame buvo saugoma daugiau kaip 20 mln. eksponatų, tarp jų – vienos svarbiausių Brazilijos nacionalinių vertybių. Jo kolekcijose buvo senovės Egipto, antikinės Graikijos ir Romos meno kūrinių bei kai kurių seniausių Brazilijoje rastų fosilijų.

Muziejaus kolekcija buvo didžiausia Lotynų Amerikoje ir pareigūnai užsiminė, kad žala gali būti katastrofiška. Vienas pareigūnas brazilų žiniasklaidai sakė, kad galėjo būti sunaikinta iki 90 proc. kolekcijos.

Gaisro priežastis nežinoma. Tyrimą atliks federalinė policija, nes muziejus buvo Rio de Žaneiro federalinio universiteto dalis.

Tačiau protestuotojai, komentatoriai ir muziejaus vadovai sakė, kad vyriausybė daug metų nepakankamai finansavo muziejų, kurio darbuotojai, norėdami rengti parodas, turėdavo kreiptis į sutelktinio finansavimo svetaines.

Viešųjų paslaugų sektoriaus problemas parodė ir tai, kad ugniagesiams iš pradžių buvo sunku kovoti su gaisru, nes neveikė arčiausiai muziejaus esantys hidrantai. Ugniagesių mašinos vandenį turėjo vežti iš ežero netoliese.

Rio de Žaneiro federalinio universiteto rektorius Roberto Leheras (Robertu Leheras) sakė, jog buvo gerai žinoma, kad pastatas neatitiko priešgaisrinės saugos reikalavimų ir kad jam reikėjo didelio remonto. Tiesą sakant, institucija neseniai pasiekė, kad planuotai renovacijai, įskaitant priešgaisrinės sistemos atnaujinimą, būtų skirta beveik 5 mln. dolerių (4,3 mln. eurų), tačiau pinigai dar nebuvo pervesti.

Pirmadienį pareigūnai pažadėjo 2,4 mln. dolerių (2 mln. eurų) pastatui sutvirtinti ir teigė, kad muziejus bus atstatytas.

„Tie, kas tvirtina, kad muziejus bus atstatytas, nesako tiesos, – pareiškė Brazilijos paskutinio imperatoriaus palikuonis Luizas Philippe de Orleansas e Braganca (Luisas Filipė de Orleansas e Bragansa). – Pastatą būtų galima atstatyti, bet kolekcija niekada nebus atkurta. 200 metų, darbuotojai, mokslininkai, profesoriai prisidėję prie (muziejaus) kūno ir sielos... Jų gyvenimo darbas sudegė dėl Brazilijos valstybės aplaidumo.“

Muziejuje, kurio pagrindiniame pastate kažkada gyveno karališkoji šeima, veikė ekspozicijos, supažindinančios su antropologijos, archeologijos ir paleontologijos tyrimais. Tarp muziejaus eksponatų buvo seniausi Brazilijoje aptikti žmogaus palaikai – maždaug prieš 11,5 tūkst. metų gyvenusios moters, pramintos Luzia (Luzija), griaučiai.

Muziejuje buvo Egipto mumija ir didžiausias kada nors Brazilijoje rastas meteoritas – vienas iš kelių eksponatų, kurie, kaip patvirtino pareigūnai, išliko. Kai kurios kolekcijos dalys buvo laikomos kituose pastatuose, todėl nepražuvo.

Muziejaus direktoriaus pavaduotojas Luizas Fernando Diasas Duarte (Luizas Fernandu Diasas Duartė) sakė, kad tikriausiai pražuvo viskas, kas buvo laikoma pagrindiniame pastate, o direktoriaus pavaduotoja Cristiana Serejo (Kristiana Serežu) naujienų portalui G1 sakė, kad galėjo išlikti maždaug 10 proc. kolekcijos.

Daugeliui brazilų prieš 200 metų įkurto gamtos istorijos muziejaus būklė iškart tapo Brazilijos kultūros ir gyvenimo niokojimo per ilgus korupcijos, ekonominio žlugimo ir prasto valdymo metus metafora.

Brazilijai buvo sunku atsitiesti po dvejus metus trukusios recesijos, o per didžiausią Lotynų Amerikoje korupcijos tyrimą buvo įkalinta politikos ir verslo elito atstovų. Po buvusios prezidentės Dilmos Rousseff (Dilmos Rusef) apkaltos ir nušalinimo šalį draskė dideli politiniai nesutarimai.