Rusijos tyrėjų teigimu, D. Trepova nužudė Vladleną Tatarskį gavusi nurodymą iš Ukrainos ir padedama antikremliškų aktyvistų.

D. Trepova vienoje Sankt Peterburgo kavinėje įteikė V. Tatarskiui statulėlę su sprogmenimis. Po kelių minučių statulėlė sprogo. Įvykio metu žuvo V. Tatarskis, o daugiau kaip 30 asmenų buvo sužeisti.

„Prokuroras prašo teismo pripažinti D. Trepovą kalta ir skirti 28 metų laisvės atėmimo bausmę“, – sakoma Sankt Peterburgo teismų spaudos tarnybos pranešime.

Praėjus mažiau nei parai po sprogimo pareigūnai sulaikė D. Trepovą bei apkaltino terorizmu ir kitais nusikaltimais.

Prokurorai teigia, kad ji sąmoningai perdavė V. Tatarskiui, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Maksimas Fominas, įtaisą su sprogmenimis.

26 metų D. Trepova pripažino tinklaraštininkui įteikusi dovaną, tačiau teigė maniusi, kad joje buvo paslėptas pasiklausymo įrenginys, o ne bomba.

Ji teigė, kad veikė gavusi nurodymą iš žmogaus Ukrainoje, o ją paskatino nepritarimas Rusijos kariniam puolimui šioje kaimyninėje šalyje.

V. Tatarskis buvo įtakingas karo tinklaraštininkas ir vienas populiariausių korespondentų iš griežtosios linijos grupės, kuri po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą įgijo daug sekėjų socialinėje žiniasklaidoje.

Turėdami šaltinių ginkluotosiose pajėgose, jie dažnai skelbia išskirtinę informaciją apie karinę kampaniją anksčiau nei vyriausybiniai šaltiniai ir Rusijos valstybinė žiniasklaida, o kartais kritikuoja Rusijos karinę taktiką, reikalaudami agresyvesnio puolimo.

Jis pasakė, kad ne, kad tai tik pasiklausymo įranga ir mikrofonas.

Per sprogimą, kuris nuplėšė Sankt Peterburgo kavinės, kur 2023 metų balandžio 2 dieną V. Tatarskis sakė kalbą, fasadą, buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių.

D. Trepova bus nuteista per kitą teismo posėdį.

„Buvau labai išsigandusi“

Šią savaitę duodama parodymus D. Trepova vėl neigė žinojusi, kad buvo užverbuota žudymo misijai.

Teismui ji pasakojo, kad savo vadovo, jai prisistačiusio vardu Gestaltas (Geštaltas), Ukrainoje aiškiai paklausė, ar statulėlėje, kurią ji turės perduoti V. Tatarskiui, yra bomba.

„Buvau labai išsigandusi ir paklausiau Gestalto: „Juk tai ne tas pats kaip su Darja Dugina?“ – sakė ji, turėdama omenyje Rusijos nacionalistę, 2022 metų rugpjūtį žuvusią per automobilio sprogimą prie Maskvos.

„Jis pasakė, kad ne, kad tai tik pasiklausymo įranga ir mikrofonas“, – sakė D. Trepova.

D. Trepova sakė, kad po to, kai suprato buvusi apgauta, ji susipyko su Gestaltu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po mirties apdovanojo V. Tatarskį Narsumo ordinu, pabrėždamas „tarnybos metu parodytą stiprybę ir drąsą“.

Maskva kaltina Ukrainą rengiant įvairius išpuolius ir nužudymus Rusijoje. Maskva taip pat dėl tokių incidentų kartais apkaltina Kyjivo sąjungininkus Vakaruose arba vietos opoziciją.

Tarp jų yra prokremliško rašytojo Zacharo Prilepino automobilio susprogdinimas, kai žuvo jo padėjėjas ir buvo sužeistas pats rašytojas.

Kyjivas šiuos kaltinimus neigia, bet, atrodo, džiaugėsi išpuoliais prieš garsius Maskvos puolimo rėmėjus.

Ukrainos prezidento tarnybos patarėjas Mychaila Podoliakas pernai pareiškė, kad V. Tatarskio žūtis buvo Rusijos veikėjų tarpusavio kovų ir politinės konkurencijos rezultatas.