Spalio 7-osios atakos metinių minėjimą Izraelyje lydi karo Gazos Ruože garsai

  • Teksto dydis:

Izraelio pietuose žmonėms minint pirmąsias „Hamas“ spalio 7 dienos atakos metines, iš netoliese esančio Gazos Ruožo aidėjo sraigtasparnių ir artilerijos ugnies garsai.

Ten vykstančių kovų triukšmas skausmingai priminė lygiai prieš metus įvykdytą ir karą Gazos Ruože išprovokavusią „Hamas“ ataką Pietų Izraelyje, kur kibucuose, mažose bendruomenėse ir muzikos festivalyje buvo išžudyta apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ kovotojai tada taip pat pagrobė pustrečio šimto įkaitų, iš kurių apie šimtas, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant kelias dešimtis Izraelio kariuomenės žuvusiais laikomų įkaitų.

Ši ataka yra didžiausia per Izraelio istoriją ir išprovokavo niokojamą karą Gazos Ruože, dabar išplitusį ir į Libaną.

Per Izraelio atsakomąjį karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 41 909 žmonės, daugiausia civiliai, rodo teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais.

Muzikos festivalio „Nova“ vietoje prezidentas Isaacas Herzogas 6 val. 29 min. – kai prieš metus ataka prasidėjo tūkstančiais iš Gazos Ruožo paleistų raketų, pridengusių per sieną puolusius kovotojus – davė pradžią minėjimui tylos minute.

„2023-iųjų spalio 7-oji yra diena, kuri turėtų būti prisimenama kaip gėdinga, kai tūkstančiai žiaurių teroristų įsilaužė į mūsų namus, išniekino mūsų šeimas, degino, kapojo, žagino, puldinėjo ir grobė mūsų piliečius, mūsų brolius ir seseris“, – sakė prezidentas.

„Tai randas ant žmonijos (veido)", – pridūrė jis.

Reimo kibuco laukuose surengtas muzikos festivalis 2023-iųjų spalio 7 dieną tapo vienu islamistų taikinių; ten nužudyta mažiausiai 370 žmonių. Tai vieta, kur pernai spalio 7-ąją „Hamas“ išžudė daugiausiai žmonių.

Žmonės, vilkėję marškinėlius su dingusių artimųjų atvaizdais, apsikabino, kai pagerbiant per muzikos festivalį nužudytas aukas per garsiakalbius buvo paleista daina, skambėjusi ir užpuolimo akimirką.

„Visų Izraelio žmonių jausmai labai sunkūs. Tikimės, kad po šio sunkaus nuosmukio, kurį pasiekėme, (...) dabar bus tik kilimas“, – sakė Israelis Livmanas, kurio sūnėnas žuvo „Hamas“ kovotojams užpuolus festivalį.

Raketų ugnis

Prasidėjus minėjimo renginiams kariuomenė pranešė, kad iš Gazos Ruožo buvo paleistos mažiausiai keturios raketos.

Tai buvo tik maža dalis pirmadienį į Izraelį paleistų raketų, kurių dauguma atskriejo iš šiaurėje esančio Libano, kur Izraelio kariai pastaruosius vienus metus taip pat kovoja su ginkluota grupuote „Hezbollah“. Praėjusią savaitę Izraelio kariuomenė pradėjo sausumos įsiveržimą į Libaną.

Netoli sienos su Gazos Ruožu tūkstančiai žmonių automobiliais suvažiavo į kitą ceremoniją Nir Ozo kibuce, nors kariuomenė iš pozicijų netoliese intensyviai apšaudė palestiniečių anklavą, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.

Nir Ozas yra tarp labiausiai per spalio 7-osios ataką nukentėjusių bendruomenių. Pradiniai duomenys rodo, kad buvo nužudyta, pagrobta ar dingo ketvirtadalis Nir Ozo gyventojų.

Vis dar nelaisvėje

Jeruzalėje demonstrantai protestavo netoli ministro pirmininko Benjamino Netanyahu rezidencijos, reikalaudami nutraukti ugnį ir sugrąžinti Gazos Ruože vis dar laikomus įkaitus.

Protestuotojai laikė įkaitų nuotraukas ir užrašus „Nedelsdami sugrąžinkite juos namo“.

„Mūsų artimieji vis dar nelaisvėje, – AFP sakė demonstrantė Yuli Ben Ami. – Tai išties skaudus smūgis. Tai tiesiog dingę metai.“

Shir Siegel laukimas, kada iš nelaisvės sugrįš jos tėvas, taip pat yra kančia.

„Praėjo metai, bet iš tiesų (atrodo, kad) praėjo viena ilga diena, atrodanti kaip amžinybė“, – sakė ji.

Į vakarus esančiame Tel Avive oro gynyba numušinėjo „Hamas“ į šį Izraelio miestą leistas raketas.

„Vis dar atrodo siurrealu, kaip košmaras, iš kurio galiausiai turėtume pabusti“, – sakė gyventojas Arielis Tamiras.

Gazos Ruože Izraelio pajėgos, apsupusios Džabalijos pabėgėlių stovyklą, suintensyvino operacijas.

„Praėjusi naktis buvo viena sunkiausių karo naktų“, – sakė Muhammadas al Muqayyidas iš Gazos Ruožo šiaurėje esančios Džabalijos.

„Labai bijojome, pabusdavome nuo vaikų klyksmo, mus apėmė baimė ir panika. Buvo apšaudoma iš visur, atsitiktine tvarka, nenutuokėme, kas vyksta“, – sakė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių