Įtariamasis, kuris pagal Vokietijos privatumo įstatymus įvardytas kaip Talebas A., buvo apkaltintas penkiomis žmogžudystėmis, daugybe pasikėsinimų nužudyti bei sunkių kūno sužalojimų atvejų ir tebėra sulaikytas, pranešė policija. Šeštadienio vakarą vyras buvo pristatytas teisėjui.

Įtariamasis, kaip teigiama, penktadienį pasinaudojo laisvomis avarinėmis eismo juostomis ir dideliu greičiu įvažiavo į kalėdinę mugę, partrenkdamas žmones. Žuvo keturios 45, 52, 67 ir 75 metų moterys bei devynerių metų berniukas.

Scanpix nuotr.

Išpuolis sukėlė šoką ir gedulą ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.

Tyrėjai teigia, kad įtariamasis veikė vienas, nes, jų duomenimis, šiuo metu nėra jokių požymių, kad būtų daugiau kaltininkų.

Magdeburgas yra maždaug 237 000 gyventojų turintis miestas Saksonijos-Anhalto žemėje, maždaug už 150 km į vakarus nuo Berlyno.

Įtariamasis – islamo kritikos aktyvistas

Talebas al Abdulmohsenas yra 50 metų gydytojas iš Saudo Arabijos, žinomas kaip islamo kritikos aktyvistas. Socialinėje žiniasklaidoje ir interviu jis yra pateikęs padrikų pasisakymų apie tai, kad Vokietijos valdžios institucijos nepakankamai kovoja su islamizmu.

Anksčiau gynęs iš šalies bėgančias Saudo Arabijos moteris, vėliau jis patarė neprašyti prieglobsčio Vokietijoje, savo interneto svetainėje anglų ir arabų kalbomis rašydamas: „Mano patarimas: neprašykite prieglobsčio Vokietijoje.“

Mano patarimas: neprašykite prieglobsčio Vokietijoje.

Per anksti galutiniam vertinimui

Išpuolio motyvas vis dar per daug neaiškus, kad jį būtų galima galutinai įvertinti, tačiau, nepaisant jo pobūdžio, nėra jokių požymių, kad jis buvo surengtas islamistiniais motyvais, sakė vienas iš aukščiausių teisėsaugos pareigūnų.

Federalinės kriminalinės policijos biuro (BKA) vadovas Holgeris Münchas šeštadienį Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad negalima kategoriškai teigti, jog šis aktas buvo politiškai motyvuotas, nors ir pripažino, kad įtariamasis demonstravo antiislamišką požiūrį ir reiškėsi kraštutinių dešiniųjų platformose.

Magdeburgo vyriausiasis prokuroras Horstas Walteris Nopensas spėliojo, kad motyvas galėjo būti nepasitenkinimas, kaip Vokietijoje elgiamasi su pabėgėliais iš Saudo Arabijos.

H. Münchas sakė, kad po to, kai 2023 m. lapkritį BKA gavo pranešimą iš Saudo Arabijos apie šį vyrą, „čia taip pat buvo pradėta byla. Saksonijos-Anhalto policija taip pat vykdė tam tikras tyrimo priemones“, – sakė jis.

„Jis kontaktavo su valdžios institucijomis, įžeidinėjo ir kartais grasino, tačiau nebuvo žinomas dėl smurto veiksmų“, – apie įtariamąjį pasakojo H. Münchas. Pasak jo, reikia dar kartą įvertinti ir patikrinti, ar saugumo institucijos ko nors nepraleido pro akis: „Čia turime visiškai netipišką modelį, ir dabar turime jį ramiai išanalizuoti.“

Scanpix nuotr.

Saudo Arabijos saugumo šaltiniai teigė perspėję Vokietiją apie įtariamąjį ir paprašę jį išduoti, tačiau Vokietija nereagavo.

Jie sakė, kad vyras yra musulmonas šiitas, kilęs iš Al Hofufo miesto Saudo Arabijos rytuose. Šiitai šioje šalyje sudaro mažumą – tik apie 10 proc. gyventojų šalyje, kur daugumą sudaro sunitai. Yra ne vienas pranešimas apie musulmonų šiitų diskriminaciją Saudo Arabijoje.

Kritiniai klausimai vyriausybei

Vokietijos vyriausybė susiduria su vis dažnesniais klausimais, ar buvo galima padaryti daugiau, kad būtų išvengta išpuolio kalėdinėje mugėje Magdeburge, kur žuvo penki ir buvo sužeista daugiau kaip 200 žmonių.

Įtariamasis Saudo Arabijos pilietis, psichiatras ir prieš islamą nusiteikęs aktyvistas T. al Abdulmohsenas, internete grasino mirtimi Vokietijos piliečiams ir anksčiau turėjo problemų su valstybės institucijomis.

Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis saugumo šaltiniais, teigė, kad Saudo Arabijos slaptoji tarnyba prieš metus įspėjo Vokietijos žvalgybos agentūrą BND apie įrašą socialiniame tinkle „X“, kurioje T. al Abdulmohsenas grasino Vokietijai, kad šiai teks susimokėti už elgesį su Saudo Arabijos pabėgėliais.

Rugpjūtį jis socialiniuose tinkluose parašė: „Ar yra kelias į teisingumą Vokietijoje nesprogdinant Vokietijos ambasados arba atsitiktinai nežudant Vokietijos piliečių? (...) Jei kas nors jį žino, pasakykite man.“

Dienraštis „Die Welt“, remdamasis saugumo šaltiniais, pranešė, kad Vokietijos žemės ir federalinė policija pernai atliko jo „rizikos vertinimą“, tačiau padarė išvadą, kad jis nekelia „jokio ypatingo pavojaus“.

Ar yra kelias į teisingumą Vokietijoje nesprogdinant Vokietijos ambasados arba atsitiktinai nežudant Vokietijos piliečių?

Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pasmerkė „siaubingą, beprotišką“ penktadienio išpuolį Magdeburge ir paragino siekti nacionalinės vienybės, Vokietijoje artėjant vasario 23 dienos rinkimams politinės įtampos fone.

Kanclerio teigimu, svarbu, „kad liktume drauge kaip šalis, kad laikytumėmės kartu, kad susikibtume rankomis, kad mūsų sambūvį lemtų ne neapykanta, o faktas, jog esame bendruomenė, siekianti bendros ateities“.

Tačiau Vokietijos žiniasklaidai gilinantis į T. al Abdulmohseno praeitį, o tyrėjams mažai ką atskleidus, kritika pasipylė iš kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų, kurios jau ir taip aršiai priešinosi O. Scholzo vyriausybei.

Kraštutinių dešiniųjų partijos AfD vadovas parlamente Berndas Baumannas (Berntas Baumanas) pareikalavo, kad O. Scholzas sušauktų specialią Bundestago sesiją dėl „beviltiškos“ saugumo padėties, teigdamas, kad „tai yra mažiausia, ką esame skolingi aukoms“.

Kraštutinių kairiųjų partijos BSW vadovė Sahra Wagenknecht (Zara Vagenknecht) pareikalavo, kad vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) paaiškintų, „kodėl buvo ignoruota tiek daug patarimų ir įspėjimų“.

„Ultradešiniųjų sąmokslo ideologijos“

Dėl penktadienio vakarą įvykusių masinių žudynių, per kurias žuvo devynerių metų vaikas, o nukentėjusieji buvo gydomi 15 regiono ligoninių, Magdeburge išlieka gedulingos nuotaikos.

Iš 205 sužeistųjų apie 40 buvo kritinės būklės, gydytojai darė viską siekdami išgelbėti jų gyvybes.

Chirurgai dirbo be perstojo, o vienas sveikatos priežiūros darbuotojas vietos žiniasklaidai pasakojo, kad „visur ant grindų buvo kraujas, žmonės rėkė, buvo suleista daug nuskausminamųjų vaistų“.

Policija ir prokurorai įspėjo, kad tik pradeda tirti, kas paskatino išpuolį.

T. al Abdulmohsenas, kuris buvo suimtas įvykio vietoje šalia smarkiai apgadinto automobilio, 2022-aisiais neskelbtame interviu naujienų agentūrai AFP save pavadino „Saudo Arabijos ateistu“.

Kaip aktyvistas jis padėjo moterims bėgti iš Persijos įlankos šalių ir anksčiau skundėsi, kad Vokietijos valdžia nepakankamai stengiasi joms padėti.

Kartu jis kritikavo kitų musulmonų migrantų ir karo pabėgėlių atvykimą į Vokietiją ir palaikė sąmokslo teorijas apie planuojamą Europos „islamizaciją“.

Jis griežtai kritikavo tai, kad Vokietija anksčiau priėmė daugybę musulmonų migrantų, ir „X“ rašė, kad norėtų, jog buvusi kanclerė Angela Merkel būtų įkalinta iki gyvos galvos arba jai būtų įvykdyta mirties bausmė.

Anot „Der Spiegel“, 2013-aisiais Rostoko miesto teismas jį pirmą kartą nuteisė ir skyrė baudą už tai, kad „trikdė viešąją rimtį grasindamas įvykdyti nusikaltimus“.

Šiais metais Berlyne jis buvo tiriamas dėl „piktnaudžiavimo pagalbos skambučiais“ po to, kai susiginčijo su policija vienoje Berlyno stotyje.

T. al Abdulmohsenas Vokietijoje gyvena nuo 2006 metų, turi leidimą nuolat gyventi ir dirbo netoli Magdeburgo esančioje klinikoje, kurioje gydomi priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemų turintys nusikaltėliai. Nuo spalio pabaigos jis buvo nedarbingas.

Grupės „Centrinė buvusių musulmonų taryba“ pirmininkė Mina Ahadi sakė, kad įtariamasis Saudo Arabijos pilietis „mums nėra svetimas, nes jis mus terorizuoja jau daugelį metų“.

Ji pavadino jį „psichopatu, kuris laikosi ultradešiniųjų sąmokslo ideologijų“ ir sakė, kad jis „nekenčia ne tik musulmonų, bet ir visų, kurie nepritaria jo neapykantai“.