„Įšaldytas Rusijos turtas įvairiais vertinimais svyruoja nuo 300 mlrd. iki 500 mlrd. dolerių“, – pirmadienį sakė D. Šmyhalas Ukrainos atkūrimo konferencijos Šveicarijos Lugano mieste delegatams. „Rusijos valdžia pradėjo šį kruviną karą, sukėlė šį didžiulį sunaikinimą ir turėtų už tai atsakyti“, – pridūrė D. Šmyhalas. Jo teigimu, karui pasibaigus Ukrainai prireiks maždaug 750 mlrd. dolerių.

Į susitikimą Lugane atvykusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad Europos Sąjunga pasirengusi padėti Ukrainai finansuoti jos pokario atstatymą. „Europa turi ypatingą atsakomybę ir strateginį interesą būti Ukrainos pusėje kiekviename žingsnyje“, – per konferenciją sakė U. von der Leyen.

Prieš susitikimą ekspertai perspėjo, kad būtinos skubios atkūrimo pastangos, nors kiti įspėjo, jog tokiu būdu konfiskuoti Rusijos turtą būtų teisiškai problemiška.

„Ukraina yra didžiulė šalis, daug kas sugriauta (...) negalime taip greitai pradėti planuoti ir koordinuoti atstatymo“, – dpa sakė Europos investicijų banko išorės veiklos departamento vadovas Markusas Berndtas. Ukrainai skubiai reikia pagalbos, kad būtų užtikrintos pagrindinės paslaugos, tokios kaip švarus vanduo, nuotekos, atliekų šalinimas, energija ir interneto prieiga, kad būtų garantuotas makroekonominis stabilumas, sakė M. Berndtas. „Mums reikia investicijų, kitaip ekonomika visiškai žlugs ir tuomet netektume svarbiausio atstatymo ramsčio“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienio vakarą kreipdamasis vaizdo ryšiu, paragino kuo greičiau pradėti atkurti sugriautos šalies infrastruktūrą ir pabrėžė, jog būtina ruoštis žiemai, ypač garantuojant patikimą energijos tiekimą. Didelė Ukrainos ekonomikos dalis sustojo dėl kovų, sakė V. Zelenskis, tačiau pridūrė, kad Ukrainos atkūrimas nėra tik sienų atstatymas. „Ukraina turi tapti laisviausia, moderniausia ir saugiausia šalimi Europoje“, – sakė jis.

Vakarų lyderiams Lugane žvelgiant į ateitį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug dėmesio skyrė dabarčiai ir kartu su gynybos ministru Sergejumi Šoigu paskelbė, kad sekmadienį užėmusios svarbų Lysyčansko miestą Rusijos pajėgos tęs savo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje. S. Šoigu sakė, kad per mūšį dėl Luhansko žuvo daugiau nei 2 200 Ukrainos karių, o daugiau nei 3 200 buvo sužeisti. Nėra galimybės savarankiškai patikrinti šių skaičių.

Atrodo, kad kovos Rytų Ukrainoje persikėlė iš Luhansko srities į kaimyninį Donecko regioną, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė, paskelbusi, kad jos pajėgos sėkmingai atmušė Rusijos atakas aplink pasienyje esančius Bilohorivkos ir Verchnyokamjansko kaimus. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Vuhlehirsko šiluminė elektrinė, esanti į vakarus nuo Svitlodarsko, anksčiau per kampaniją atitekusi prorusiškiems separatistams, dabar atkovota.

Vis dėlto generalinis štabas pripažino, kad Rusijos kariuomenė pasiekė teritorinių laimėjimų netoli Mazanivkos kaimo į šiaurę nuo Slovjansko. Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja kai kurias Donecko regiono sritis, įskaitant Slovjansko ir Kramatorsko miestų aglomeraciją, kuri, manoma, bus kitas Maskvos taikinys sausumos kare.

Ukrainos rytinio Donbaso regiono, kurį sudaro Luhanskas ir Doneckas, kontrolė yra vienas iš pagrindinių Kremliaus tikslų Ukrainoje, todėl Rusijos pergalės Luhanske įtvirtinimas yra reikšmingas postūmis stringančiai V. Putino invazijai. Pergalė Luhanske atšvęsta net Tarptautinėje kosminėje stotyje, kur kosmonautai Denisas Matvejevas, Sergejus Korsakovas ir Olegas Artemjevas buvo parodyti su apsiskelbusios vadinamosios Luhansko liaudies respublikos vėliava ir sakė, kad regionas dabar „visiškai išlaisvintas“, vaizdą išplatino Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“.

Savo ruožtu V. Zelenskis pirmadienio vakaro vaizdo kreipimesi tik trumpai apžvelgė virtinę Rusijos karinių laimėjimų Donbase ir pabrėžė, jog Ukrainos pajėgos kasdien daro nuostolius Rusijos kariuomenei. „Turime juos sulaužyti“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tam reikės „antžmogiškų pastangų“, tačiau nėra jokios alternatyvos, jei norima užtikrinti Ukrainos ateitį.