A.Grigaliūnienei – Garbės ženklas

Klaipėdietė Aldona Grigaliūnienė sulaukė aukščiausio Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) apdovanojimo – Garbės ženklo.

Daugkartinę parolimpinių žaidynių čempionę apdovanojo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Kūno kultūros ir sporto komiteto (KKSD) laikinasis vadovas Ritas Vaiginas bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas.

2005 metais A.Grigaliūnienė už nuopelnus Lietuvos sportui buvo apdovanota KKSD "Sporto garbės komandoro" ženklu. Tais pačiais metais "Klaipėdos" skaitytojai ją išrinko "Metų klaipėdiete".

LPOK Garbės ženklu taip pat buvo apdovanotas ir Lietuvos kurčiųjų komiteto prezidentas Aleksas Jasiūnas.

LPOK 20-mečio proga buvo surengta neįgaliųjų sporto šventės, kurios metu dalyviai žaidė tenisą, krepšinį, pasirodė sportinių šokių atstovai.

Neįgaliųjų sportininkų federacijos prezidentui Vytautui Kvietkauskui A.Poviliūnas įteikė atminimo dovaną. Sveikinimus atsiuntė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, Tarptautinio ir Europos parolimpinių komitetų prezidentai.

1990 metų sausio 26-ąją Vilniuje buvo įsteigtos Lietuvos aklųjų sporto federacija, Lietuvos kurčiųjų sporto federacija ir Lietuvos invalidų sporto federacija. Ta pačią dieną naujai įsteigtų federacijų delegatai įsteigė LPOK. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas rašytojas Jonas Mačiukevičius.

1991 metų lapkričio 2 dieną LPOK pripažino Tarptautinis parolimpinis komitetas. Šiuo metu LPOK prezidentas Vytautas Kvietkauskas yra Europos parolimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narys.

Anot V.Kvietkausko, sporto klubai neįgaliesiems yra vienintelė galimybė sistemingai ir organizuotai sportuoti bei gerinti savo sveikatą. Populiariausios sporto šakos šalies neįgaliųjų klubuose – krepšinis, lengvoji atletika, orientavimosi sportas, plaukimas, šaškės, šachmatai, tinklinis, golbolas, stalo tenisas ir badmintonas.

V. Kvietkausko teigimu, tarptautinėse varžybose sportinė kova tarp neįgaliųjų kasmet tampa vis atkaklesnė - dauguma valstybių šiam sportui skiria vis daugiau dėmesio ir lėšų.

"Tačiau pas mus finansavimas mažėja, o tai lemia, kad sportininkai intensyviau treniruojasi tik prieš pat tarptautines varžybas - kitu laiku jie dirba įvairiuose darbuose", – sakė LPOK vadovas.

Lietuvoje yra 32 neįgaliųjų sporto klubai, kuriuose susibūrę apie 3 000 sporto mėgėjų.

Iš viso per penkerias parolimpines žaidynes lietuviai yra iškovoję 30 medalių (Barselonoje – 7, Atlantoje – 11, Sidnėjuje – 3, Atėnuose – 7, Pekine – 2). Lietuvos kurtieji sportininkai dalyvavo aštuoneriose vasaros ir žiemos kurčiųjų olimpinėse žaidynėse ir jose iškovojo 32 medalius.


Šiame straipsnyje: Aldona Grigaliūnienė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių