Jis taip pat išdavė, su kokiu istoriniu veikėju norėtų pasikeisti vietomis bei koks, jo nuomone, yra pats gėdingiausias Lietuvos istorijos faktas.

– Ko tikiesi šį kartą iš Dakaro ralio?

– Šį kartą pagrindinis komandos tikslas yra kuo daugiau išminties. Aš profesionaliame sporte esu dvidešimt metų. Pirmuosius aštuoniolika metų mes ieškojome greičio greityje. Dabar mes ieškome darnos ir tikslumo. Ten, žinokit, ir gimsta milžiniškas greitis. Reikėjo beveik dvidešimt metų nugyventi tol, kol suprantau, kad tai, ką galvojau, nėra teisybė.

O tai, ką mes buvome pažadėję sau, pasakysiu sausio 14 d. Buenos Airėse. Svarbiausia ten atsirasti.

– Tai jūs mokotės iš savo istorijos?

– Yra posakis, kad kvailys mokosi iš savų klaidų, o protingas – iš svetimų. Aš asmeniškai nesu sutikęs nė vieno protingo žmogaus, kuris mokytųsi iš svetimų klaidų.

– Kvailiai nesimoko iš niekieno klaidų – nei savo, nei svetimų.

– Taip. Pirmas grėblys visada yra reikalingas tam, kad gautum gumbą. Tada skauda, supranti, kad kažkas ne taip. Tada jau antrą kartą lipti ant to paties grėblio yra kvaila.

– Mūsų laida yra ne apie sportą, bet istoriją. Pats esi neabejingas Lietuvos istorijai, bet dalis žmonių, ypač jaunimas, sako, kad tai nėra įdomu. 

– Istorija kiekvienam žmogui yra identiteto esmė. Kitaip tariant, tai yra mūsų stuburas. Yra posakis, kad prasta tauta ta, kuri neatsimena savo istorijos. Perfrazuojant – tik didi tauta atsimena savo istoriją. Iš ten ateina daug sąvokų, kodėl mes esame čia, kas mes esame, ir tik tai mums duoda pagrindą, nuo kurio atsistumiant mes galime keliauti į priekį. Tai pasakiau labai abstrakčiai, bet istorijos suvokimas man asmeniškai niekuomet nebuvo tiek svarbus kaip pirmajame Dakare, kuomet geriau supratau, kas yra Vytis. Nuo tada prasidėjo tikrai didelės mano paieškos. Atradau didžiulius klodus. Taip, kad istorija yra be galo svarbu.

– Kodėl Vytis? Ką jis Tau reiškia?

– Aš manau, kad Vytis yra mūsų identiteto dalis. Žvelgiant į šį simbolį pamatai, kas mes esame, kodėl mes esame tokie ir gali numanyti, kokie mes būsime ateityje. 

– Tai kas mes esame ir kokie būsime?

– Simbolis labai stipri jėga. Jis perduoda tam tikras vertybes. Ir kuomet mes žiūrime į Vytį, mes matome kryptį turintį, tikslo siekiantį profesionalą. Žvilgteli į simbolį ir jis iš karto tai tau perduoda. Jis alsuoja šiomis vertybėmis.

Kodėl taip manau? Kad jis turi kryptį, natūralu: jis joja, jis puola, jis siekia savo tikslo. Yra veržlus. Kodėl profesionalas? Nes naudojasi įrankiais. Vytis turi žirgą, kalaviją, šarvus, skydą. Ir jis moka tuo naudotis. Nereikėtų žiūrėti į Vytį labai siaurai, –  kaip į būtųjų laikų karį. Man tai yra veržlios asmenybės, turinčios tikslą ir kryptingai jo siekiančios, simbolis. Manau, kad mes tokie ir esame.

– Ar tikrai? Sakoma, kad visiems blogai Lietuvoje gyventi, nelaimingi. Sako, kad išnyksime. Ir jeigu turi tikslą lietuvis – nebent išvykti iš Lietuvos.

– Aš manau, kad jeigu jie suvoktų, jog jie parduoda savo raumenų jėgą... Raumenų jėgos apmokestinimas yra ribotas dalykas. Tiesiog Didžiojoje Britanijoje už raumenų jėgą mokama daugiau negu Lietuvoje. Natūralu. Tačiau jeigu tu esi profesionalas, tai ir Lietuvoje gali gyventi labai įdomiai ir oriai. Tam reikia būti profesionalu ir nesitikėti, kad už fizinį darbą tau sumokės didesnį atlyginimą. O kuo aš daugiau keliauju per pasaulį, tuo labiau man patinka būti čia. Niekur kitur aš taip gerai nesijaučiu.