Benediktas Vanagas šiuo metu dalyvauja Dakaro lenktynėse Pietų Amerikoje. Ir jis turi vieną slaptą pagalbininką – Vytį. Šią savo mažytę paslaptį garsusis lenktynininkas atskleidė Virginijui Savukynui „Istorijos detektyvuose“.
Jis taip pat išdavė, su kokiu istoriniu veikėju norėtų pasikeisti vietomis bei koks, jo nuomone, yra pats gėdingiausias Lietuvos istorijos faktas.
– Ko tikiesi šį kartą iš Dakaro ralio?
– Šį kartą pagrindinis komandos tikslas yra kuo daugiau išminties. Aš profesionaliame sporte esu dvidešimt metų. Pirmuosius aštuoniolika metų mes ieškojome greičio greityje. Dabar mes ieškome darnos ir tikslumo. Ten, žinokit, ir gimsta milžiniškas greitis. Reikėjo beveik dvidešimt metų nugyventi tol, kol suprantau, kad tai, ką galvojau, nėra teisybė.
O tai, ką mes buvome pažadėję sau, pasakysiu sausio 14 d. Buenos Airėse. Svarbiausia ten atsirasti.
– Tai jūs mokotės iš savo istorijos?
– Yra posakis, kad kvailys mokosi iš savų klaidų, o protingas – iš svetimų. Aš asmeniškai nesu sutikęs nė vieno protingo žmogaus, kuris mokytųsi iš svetimų klaidų.
– Kvailiai nesimoko iš niekieno klaidų – nei savo, nei svetimų.
– Taip. Pirmas grėblys visada yra reikalingas tam, kad gautum gumbą. Tada skauda, supranti, kad kažkas ne taip. Tada jau antrą kartą lipti ant to paties grėblio yra kvaila.
– Mūsų laida yra ne apie sportą, bet istoriją. Pats esi neabejingas Lietuvos istorijai, bet dalis žmonių, ypač jaunimas, sako, kad tai nėra įdomu.
– Istorija kiekvienam žmogui yra identiteto esmė. Kitaip tariant, tai yra mūsų stuburas. Yra posakis, kad prasta tauta ta, kuri neatsimena savo istorijos. Perfrazuojant – tik didi tauta atsimena savo istoriją. Iš ten ateina daug sąvokų, kodėl mes esame čia, kas mes esame, ir tik tai mums duoda pagrindą, nuo kurio atsistumiant mes galime keliauti į priekį. Tai pasakiau labai abstrakčiai, bet istorijos suvokimas man asmeniškai niekuomet nebuvo tiek svarbus kaip pirmajame Dakare, kuomet geriau supratau, kas yra Vytis. Nuo tada prasidėjo tikrai didelės mano paieškos. Atradau didžiulius klodus. Taip, kad istorija yra be galo svarbu.
– Kodėl Vytis? Ką jis Tau reiškia?
– Aš manau, kad Vytis yra mūsų identiteto dalis. Žvelgiant į šį simbolį pamatai, kas mes esame, kodėl mes esame tokie ir gali numanyti, kokie mes būsime ateityje.
– Tai kas mes esame ir kokie būsime?
– Simbolis labai stipri jėga. Jis perduoda tam tikras vertybes. Ir kuomet mes žiūrime į Vytį, mes matome kryptį turintį, tikslo siekiantį profesionalą. Žvilgteli į simbolį ir jis iš karto tai tau perduoda. Jis alsuoja šiomis vertybėmis.
Kodėl taip manau? Kad jis turi kryptį, natūralu: jis joja, jis puola, jis siekia savo tikslo. Yra veržlus. Kodėl profesionalas? Nes naudojasi įrankiais. Vytis turi žirgą, kalaviją, šarvus, skydą. Ir jis moka tuo naudotis. Nereikėtų žiūrėti į Vytį labai siaurai, – kaip į būtųjų laikų karį. Man tai yra veržlios asmenybės, turinčios tikslą ir kryptingai jo siekiančios, simbolis. Manau, kad mes tokie ir esame.
– Ar tikrai? Sakoma, kad visiems blogai Lietuvoje gyventi, nelaimingi. Sako, kad išnyksime. Ir jeigu turi tikslą lietuvis – nebent išvykti iš Lietuvos.
– Aš manau, kad jeigu jie suvoktų, jog jie parduoda savo raumenų jėgą... Raumenų jėgos apmokestinimas yra ribotas dalykas. Tiesiog Didžiojoje Britanijoje už raumenų jėgą mokama daugiau negu Lietuvoje. Natūralu. Tačiau jeigu tu esi profesionalas, tai ir Lietuvoje gali gyventi labai įdomiai ir oriai. Tam reikia būti profesionalu ir nesitikėti, kad už fizinį darbą tau sumokės didesnį atlyginimą. O kuo aš daugiau keliauju per pasaulį, tuo labiau man patinka būti čia. Niekur kitur aš taip gerai nesijaučiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nušautas pasaulio šuolių į aukštį čempionas6
Pasaulio šuolių į aukštį čempionas Jasquesas Freitagas rastas negyvas. Garsiam sportininkui iš Pietų Afrikos Respublikos buvo tik 42-eji metai. ...
-
Vilnius atveria jau antrą ekstremalaus sporto erdvę šią vasarą
Sostinė vasarą vilniečiams vieną po kitos atveria išskirtines laisvalaikio ir sporto erdves. Birželį atvėrusi „skate“ parką, liepą sostinė atveria asfaltinę dviračių kalnelių, kitaip vadinamą „pump track“. Ji skirt...
-
Tradicijos nesulaužė – vėl iškovojo medalius
„Nuoseklus jaunuolių ir trenerių darbas, pastangos nenuėjo veltui“, – pabrėžė Lietuvos jaunių bokso rinktinės, Europos čempionate iškovojusios tris medalius, vyriausiasis treneris Marius Narkevičius. ...
-
A. Garunkšnytei – vardinis kvietimas į Paryžiaus paralimpines žaidynes
Aušra Garunkšnytė taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. ...
-
Paryžiaus olimpiados vadovas sako esantis susitelkęs į žaidynes, o ne į politiką1
Paryžiaus olimpiados vyriausiasis organizatorius Tony Estanguet (Tonis Estangė) antradienį pareiškė, kad savo dėmesį jis sutelkęs į pasirengimą vėliau šį mėnesį prasidedančioms žaidynėms, o ne į Prancūziją apėmusius politinius...
-
„Aurum 1006 km lenktynių“ programoje – dvi dienos greičio mėgėjams1
Liepos 17 d. Palangoje – jubiliejinės „Aurum 1006 km lenktynės“. Švenčiamas 25-asis jubiliejus, kurio neaplenks drag‘o (traukos / gatvės lenktynių) mėgėjai. ...
-
Olimpinėje rinktinėje – patyrę atletai ir naujokai2
Per keturias dienas – trys olimpiniai kelialapiai. Lietuvos rinktinę, dalyvausiančią Paryžiaus žaidynėse, papildė trijų sporto šakų atstovai. ...
-
K. Rovanpera – geriausias „Orlen 80 WRC“ Lenkijos ralyje
Sekmadienį pasibaigusį „Orlen“ 80-ąjį Lenkijos ralį – septintą pasaulio čempionato ratą – laimėjo Kalle Rovanpera ir Jonne Halttunenas („Toyota GR Yaris Rally1 Hybrid“). Tai buvo pirmasis suomių ekipažo pasirodyma...
-
Paaiškėjo tinklininkių M. Paulikienės ir A. Raupelytės varžovės Paryžiaus olimpinėse žaidynėse
Penktadienį Marso lauke šalia Eifelio bokšto buvo ištraukti Paryžiaus olimpinių žaidynių paplūdimio tinklinio turnyro burtai. ...
-
Kendo – kovos meno ir gyvenimo mokykla3
„Labai jais didžiuojuosi ir ne vien todėl, kad treniruojasi nuo pat vaikystės ar kad mokytojai japonai juos giria už meistriškumą. Galbūt netgi labiau džiugina tai, kad jie užaugo gerais žmonėmis“, – apie savo auklėtinius ka...