Ji mirė ketvirtadienį Budapešto ligoninėje, naujienų agentūrai AFP sakė jos atstovas spaudai Tamasas Rothas (Tamašas Rotas), patvirtindamas vietos sporto dienraščio „Nemzeti Sport“ pranešimą.

Praėjusią savaitę ji buvo paguldyta į ligoninę dėl plaučių uždegimo.

„Mes meldžiamės už ją, ji yra labai gyvybinga“, – vietos spaudai sakė jos sūnus Rafaelis Biro-Keleti (Rafaelis Biras Keletis), tikėjęs, kad sausio 9-ąją jie dar galės atšvęsti mamos 104-ąjį gimtadienį.

Holokaustą išgyvenusios olimpinės čempionės gyvenimo istorija primena Holivudo filmo scenarijų.

Dešimt olimpinių medalių iškovojusi A. Keleti buvo laikoma sėkmingiausia visų laikų Vengrijos gimnaste.

Visus medalius A. Keleti iškovojo jau sulaukusi 30 metų ir rungtyniaudama su daug jaunesnėmis varžovėmis. Penkis aukso medalius ji nuskynė 1952 metų Helsinkio ir 1962 metų Melburno olimpinėse žaidynėse.

Profesionaliai užsiimti sportu ji nusprendė ne vaikydamasi šlovės, o svajodama išvykti į užsienį ir ištrūkti iš už geležinės uždangos tuometinėje komunistinėje Vengrijoje.

„Varžiausi ne todėl, kad man tai patiko, o todėl, kad norėjau pamatyti pasaulį“, – 2016 metais duodama interviu AFP sakė ji.

Treniravosi slapta

A. Keleti, kurios mergautinė pavardė buvo Klein (Klain), gimė 1921 metų sausio 9 dieną Budapešte. Vėliau ji pasikeitė pavardę į vengriškiau skambančią Keleti.

1939 metais A. Keleti buvo pakviesta į nacionalinę rinktinę. Gimnastikos karaliene praminta moteris kitais metais iškovojo pirmąjį Vengrijos čempionės titulą, tačiau vėliau, 1940-aisiais, jai buvo uždrausta dalyvauti bet kokiose sporto varžybose dėl žydiškos kilmės.

Varžiausi ne todėl, kad man tai patiko, o todėl, kad norėjau pamatyti pasaulį.

1944 metų kovą, kai nacistinė Vokietija okupavo Vengriją, ji išvengė išvežimo į koncentracijos stovyklą, gavusi naujus dokumentus mainais už visus savo daiktus ir apsimetusi jauna krikščione.

Slapstydamasi kaime, ji dirbo tarnaite, tačiau, kai turėdavo laisvo laiko, slapta treniruodavosi Dunojaus pakrantėje.

Jos tėvas ir keli šeimos nariai buvo nužudyti Aušvice, o motinai ir seseriai išsigelbėti padėjo švedų diplomatas Raoulis Wallenbergas (Raulis Valenbergas).

Kaip ir daugelis kitų Vengrijos sportininkų, A. Keleti negrįžo namo po 1956 metų Melburno olimpinių žaidynių, kurios vyko praėjus kelioms savaitėms po nesėkmingo Vengrijos antisovietinio sukilimo.

A. Keleti pabėgo į Izraelį, kur susipažino su vengru sporto treneriu Robertu Biro, su kuriuo 1959-aisiais susituokė. Pora susilaukė dviejų vaikų.

Baigusi profesionalios sportininkės karjerą ji dirbo kūno kultūros mokytoja ir treniravo Izraelio nacionalinę rinktinę.

Į tuo metu komunistinę Vengriją ji buvo sugrįžusi tik vieną kartą, kai dalyvavo 1983 metų pasaulio gimnastikos čempionate. Į gimtinę visam laikui moteris grįžo tik 2015 metais.

„Verta buvo ką nors gero nuveikti gyvenime, turint omenyje dėmesį, kurio sulaukiau, mane ima šiurpas, kai matau visus straipsnius, parašytus apie mane“, – AFP sakė ji 2020 metais, likus kelioms savaitėms iki savo 100-ojo gimtadienio.