Išdalinti Pasaulio lietuvių žaidynių medaliai

Sekmadienį baigėsi VII Pasaulio lietuvių žaidynės. Jose dalyvavo palyginti nedaug klaipėdiečių. Keista, tačiau nerungtyniavo nė viena uostamiesčio krepšinio komanda. Daugiausiai medalių į uostamiestį parvežė badmintonininkai.

Badmintonas

Badmintono varžybų organizatoriai nutarė, kad šalies rinktinės nariai verčiau pailsėtų, o dėl žaidynių laurų kovoti turėtų progą mažiau pajėgūs sportininkai.

Vyrų turnyre pirmąją vietą užėmė vėl į badmintono aikštelę grįžęs ilgametis šalies lyderis kaunietis Aivaras Kvederauskas. Jis finale nugalėjo žaidynėse gerai rungtyniavusį klaipėdietį Andrių Jankų. Tiesa, finalas nebuvo atkaklus – A.Kvederauskas laimėjo net 21:3.

A.Kvederauskas su A.Kepežinsku dar kartą A.Jankų ir kartu žaidusį Aurimą Mizgirį „išmaudė“ vyrų dvejetų finale. Klaipėdiečiai priešinosi daug atkakliau – 15:21.

Moterų dvejetų varžybose aukso medalį iškovojo klaipėdietė Danguolė Blevaitienė. Ji kartu su kauniete Jūrate Preveliene finale nesunkiai įveikė vilnietes O.Jaciuk ir A.Tolstajaą – 21:12.

Dar vieną aukso medalį D.Blevaitienė iškovojo senjorų turnyre. Ji čempione tapo kartu su kauniečiu Ryčiu Butkumi.

Sidabro žetonu nudžiugino ir tarp suaugusiųjų moterų kovojusi jaunoji Gerda Voitechovskaja. Ji tik finale „sudėjo ginklus“. Kaunietė Rasa Šulnienė buvo pajėgesnė 21:12.

Tad G.Voitechovskaja iškovojo net tris medalius.

Tiek pat žetonų į Klaipėdą parvežė ir A.Mizgiris. Klaipėdietis – šalies jaunių čempionas. Jam asmeninių varžybų finale teko sukryžiuoti raketes su šalies jaunimo čempionu kelmiškiu Šarūnu Biliumi. Staigmenos nesulaukta - varžovas buvo pajėgesnis 21:13.

Biliardas

Biliardo (pool - 9) varžybas laimėjo kaunietis Henrikas Strolis. Klaipėdiečiai Tomas Latauskas ir Tomas Granskas pasidalijo 5-ąja vieta.

Plaukimas

Gausybė medalių buvo išdalinta plaukimo varžybose. Dalelę jų iškovojo ir uostamiesčio atstovai.

Merginų (16-18 metų) varžybose du aukso medalius iškovojo Eglė Trepinaitytė. Ji buvo pirma, plaukdama 50 m nugara ir 400 m laisvu stiliumi.

Tarp tokio pat amžiaus jaunių dukart žaidynių čempionu tapo Martynas Laučka. Jis laimėjo tokias pat rungtis, kaip ir Eglė.

Dar pirmąsias vietas užėmė Asta Dirgėlaitė (25-34 metų grupė; 50 m peteliške) ir Jadvyga Kiškytė (45-54 m.; 50 m krūtine).

Sidabro medalius iškovojo Aušra Gardžiulienė (35-44 m.; 50 m krūtine, 50 m laisvu stiliumi), Vanda Grigaitienė (45-54 m.; 50 m nugara), Eugenijus Juodzevičius (per 55 m.; 50 m krūtine) ir Romas Kazakevičius (per 55 m.; 50 m peteliške).

Bronzos medaliu trofėjų kolekciją papildė Povilas Gedvilas (45-54 metų grupė; 400 m laisvu stiliumi).

Paplūdimio tinklinis

Merginų turnyre klaipėdietės Diana Gedminaitė ir Ana Frolova pateko į finalą, tačiau lemiamo žingsnio žengti joms neleido Jolita Lynikienė ir Dovilė Narkevičiūtė iš Lazdijų. Varžovės išplėšė sunkias pergales – 21:15 ir 21:18.

Futbolas

Jau rašėme, kad nepasisekė Klaipėdos rajono „Master Foods“ komandai. Ji savo pogrupyje sužaidė taikiai - 0:0 su būsimaisiais čempionais – Trakų „Delintros“ futbolininkais. Kelialapį į pusfinalį Trakų ekipa gavo už tai, kad į Elektrėnų ekipos vartus įmušė net 15 „sausų“ įvarčių. „Master Foods“ žaidėjai sugebėjo varžovus palaužti „tik“ 5:0. Tiesa, jie gal būtų pakartoję varžovų rekordą, tačiau teko žaisti su mažais, kone ledo ritulio, vartais.

Klaipėdos futbolo senjorai užėmė antrąją vietą. Klaipėdiečiai įveikė šiauliečius 3:1, tačiau pralaimėjo vilniečiams 0:3.

Stalo tenisas

Klaipėdietis Bronius Glodenis laimėjo stalo teniso varžybas tarp 70-79 metų dalyvių. Neįveikiamas buvo ir Deividas Takinas. Šis Klaipėdos rajono atstovas laimėjo jaunių iki 16 metų varžybas.

Regbis

Regbio turnyre kovojo senjorai. Klaipėdos meistrai šešių komandų varžybose užėmė antrąją vietą. Finale uostamiesčio ekipą 5:0 nugalėjo šiauliečiai.

Apie žaidynes

VII pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, kuriose varžėsi daugiau nei 5 tūkstančiai dalyvių, tarp jų 600 sportininkų iš užsienio šalių, buvo išdalinta 637 komplektai medalių.

Sporto arenose varžėsi 19 šalių atstovai iš Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus, Venesuelos, Vokietijos ir Lietuvos.

2009 metais

Aštuntosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks Lietuvoje 2009 metais ir bus skirtos Lietuvos valstybingumo tūkstantmečiui pažymėti.

Tokia rezoliucija priimta Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamente įvykusiame Pasaulio lietuvių sporto forume, dalyvaujant visų pagrindinių šalies sporto organizacijų ir užsienio lietuvių organizacijų atstovams.

Kartu nuspręsta ateityje pasaulio lietuvių žaidynes rengti kas ketverius metus Lietuvoje paskutinį savaitgalį prieš Valstybės dienos renginius.

„Žaidynės privalo išlikti ir gyvuoti, nes tai yra nepaprastas įvykis mūsų išeivijai. Visas pasaulis stebisi mūsų fenomenu“, - sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pirmininkas Artūras Poviliūnas, paraginęs tiksliau apibrėžti žaidynių laiką ir programą.

Jis siūlė daugiau nerengti Lietuvos tautinių olimpiadų, nes jos vis tiek tampa masinio sporto varžybomis, kadangi geriausi šalies sportininkai jose nedalyvauja, o užsienyje aukšto meistriškumo tautiečių nėra.

Komentuodamas dabartinę padėtį, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkas Gabrielis Žemkalnis ironiškai pastebėjo, jog dabar populiariausia lietuvių sporto šaka tapo „bėgimas“ - net pusė milijono tautiečių po Nepriklausomybės atkūrimo jau paliko Lietuvą, o tarp jų netrūksta ir sportininkų.

„Vien Čikagoje atsirado dešimt naujų krepšinio ir penkios futbolo komandos“, - stebėjosi jis.

PLB vadovas sakė, jog anksčiau buvo manoma, kad išeivija mažės, bet ji ėmė augti, todėl Lietuvai tapo svarbu išlaikyti ryšius su tais, kurie išvyko.