2014 m. Sočio žiemos olimpiadoje aukščiausią vietą tarp visų Lietuvos olimpiečių užėmusi sportininkė paskelbė apie karjeros pabaigą. Tiesa, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) vadovai tiki, kad šią netektį kompensuos Elektrėnuose ugdomi šios sporto šakos talentai.

Tikėtas sprendimas

Neseniai 24-ąjį gimtadienį atšventusi A.Sereikaitė į greitojo čiuožimo takelį įžengė dar 2004 m. ir per savo karjerą iškovojo daug svarių pergalių jaunimo ir suaugusiųjų varžybose. 2012 m. jaunimo pasaulio čempionate ji užėmė antrą vietą, 2013 ir 2015 m. žiemos universiadose pelnė bronzos medalius, o 2015 m. bronzos medalį iškovojo ir Europos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionate. 2014 m. A.Sereikaitė dalyvavo Sočio olimpinėse žaidynėse ir 1500 metrų rungtyje užėmė 16 vietą (iš 36 dalyvių). Tai buvo geriausias Lietuvos sportininkų rezultatas tose žaidynėse. Talentinga sportininkė turėjo realias galimybes startuoti ir 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse, tačiau praėjusių metų pabaigoje Seule vykusiose Pasaulio taurės varžybose patyrė sunkią traumą ir buvo priversta praleisti likusią sezono dalį.

Nors dar prieš metus A.Sereikaitė Lietuvos žiniasklaidai sakė, kad planuoja kovoti dėl vietos 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, prieš pat naujo sezono pradžią ji laišku informavo LGČA vadovus apie sprendimą baigti sportininkės karjerą. Buvusi atletės trenerė, asociacijos generalinė sekretorė Virginija Ogulevičienė "Vilniaus dienai" sakė, kad šis A.Sereikaitės žingsnis jai nebuvo netikėtas.

Blogas pasirinkimas

"Agnė ilgą laiką buvo bene ryškiausia mūsų sporto šakos atstovė Lietuvoje. Ji pirmoji ir kol kas vienintelė iš visų greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų startavo žiemos olimpinėse žaidynėse, pirmoji iškovojo medalį žiemos sporto šakų Europos čempionate, pasiekė ne vieną pergalę Europos taurės varžybose. Ji tikrai daug padarė garsindama Lietuvą ir šią sporto šaką visame pasaulyje. Tačiau pastaruosius kelerius metus jos sportiniai pasiekimai nebuvo tokie, kokių mes visi tikėjomės ir laukėme. Po labai sėkmingo 2014–2015 m. sezono ją pradėjo kamuoti traumos, sveikatos problemos, dėl kurių praleido visą 2015–2016 m. sezoną. O mūsų sporto šakoje norint susigrąžinti prarastą sportinę formą reikia daug ir sunkiai dirbti. Atvirai kalbant, mes ne kartą siūlėme Agnei keisti treniruočių vietą. Nuo 2016 m. ji treniravosi Latvijoje, bet, mūsų manymu, tai nebuvo pats geriausias sprendimas. Apie tai galima spręsti ne tik iš Agnės, bet ir iš kitų sportininkų rezultatų, nes iš visos tos grupės tik vienas sportininkas pateko į 2018 m. žiemos olimpines žaidynes. Siūlėme Agnei vykti į Lenkiją, tačiau ji kategoriškai atsisakė. O po paskutinio starto pasaulio taurės varžybose mes apskritai nesulaukėme jokių žinių nei apie jos traumos pobūdį, nei apie gydymą, sezono planus, pasiruošimą. Tačiau kai Agnė galiausiai parašė, kad baigia karjerą, tikrai nenustebome, nes kažko panašaus ir tikėjomės", – samprotavo V.Ogulevičienė.

Apie sportininkės ir asociacijos nesutarimus buvo kalbama ne vienerius metus. Pati A.Sereikaitė Lietuvos žiniasklaidai užsiminė, kad nuolatiniai konfliktai su LGČA vadovais privertė greičiau apsispręsti dėl sportininkės karjeros pabaigos. Buvusių nesutarimų nepaneigė ir V.Ogulevičienė.

"Žiniasklaidoje dažniausiai esame vaizduojami kaip didžiausi blogiukai, nuolat kankinę Agnę. Tačiau tai ne visai taip. Asociacijai skiriamas finansavimas priklauso nuo sportininkų pasiekimų, rezultatų tarptautinėje arenoje. Natūralu, kad buvome suinteresuoti tuo, jog Agnė demonstruotų gerą sportinę formą, siektų aukščiausių rezultatų. Nes ji iš tiesų buvo labai talentinga sportininkė, pasižymėjusi milžinišku potencialu. Deja, dabar jau galima pasakyti, kad to potencialo iki galo ji nerealizavo. Kodėl? Mes manome, kad tai lėmė ir jos sprendimai dėl trenerių, treniruočių ir pan. Iš tiesų, ji pati sprendė, kur jai treniruotis – iš pradžių pasuko į Čekiją, paskui – į Vokietiją, o galiausiai – į Latviją. Būtent šis jos sprendimas, mūsų manymu, buvo didžiausia klaida. Mes ieškojome būdų perkalbėti ją, bet ji nėjo į jokius kompromisus. Kita vertus, kaip mes galėjome pritarti jos pasirinkimui, jei rezultatai varžybose buvo prastesni nei prieš kelerius metus? Juk būtent asociacija yra atsakinga už sportininkus, jų pasirengimą ir startus varžybose, būtent mums tenka aiškintis aukščiausiems sporto vadovams, o ne sportininkams. Į Agnę buvo investuotos didelės lėšos, bet galiausiai matome, kad jos nedavė norimo efekto. Dėl to labai apmaudu, nes tai visų pirma finansiškai atsilieps būtent asociacijai", – konstatavo LGČA generalinė sekretorė.

Pamaina auga

Pasak V.Ogulevičienės, vertinant artimiausią perspektyvą, A.Sereikaitė buvo realiausia pretendentė į olimpinį kelialapį: "Dabartinės greitojo čiuožimo tendencijos rodo, jog pajėgiausios sportininkės aukštus rezultatus demonstruoja sulaukusios ir 30 metų. Tad Agnė dar tikrai nebuvo išnaudojusi visų savo galimybių. Visgi, kalbant apie olimpines viltis, reikėtų pažymėti, kad ji nėra vienintelė potenciali greitojo čiuožimo sporto šakos atstovė žiemos olimpiadoje. Praėjusių metų pradžioje Salvijus Ramanauskas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu aukso medalį Europos žiemos olimpiniame festivalyje. Jam dar tik 18 metų, tad realiai jis tik pradeda savo žygį į suaugusiųjų varžybas. Tai labai talentingas sportininkas, pasižymintis puikiais fiziniais duomenimis, galima sakyti – sukurtas greitajam čiuožimui. Jei jis nuosekliai ir sunkiai treniruosis, po kelerių metų galime turėti dar vieną realų pretendentą į žiemos olimpines žaidynes. Juo labiau kad atranka į artimiausias žiemos olimpines žaidynes vyks 2021 m. rudenį, tad iki to laiko dar galima labai daug nuveikti."

Naujų šios sporto šakos žvaigždučių gali atsirasti daugiau. Pagrindo optimizmui suteikia nuo 2015 m. Elektrėnuose veikianti talentingiausių greitojo čiuožimo sportininkų grupė.

"Vilniuje labai sunku išsitekti visiems žiemos sporto šakų atstovams. "Akropolio" ledo arena – ne greitajam čiuožimui, o "Pramogų" arenos nuomos įkainiai lenkia mūsų finansines galimybes. Tačiau Elektrėnuose mes turime idealias sąlygas – tinkamų dydžių aikštė, renovuota, jauki ir šilta arena. Galime treniruotis ryte ir vakare, o tarp treniruočių vaikai lanko pamokas Elektrėnų mokykloje. Vaikams sudarytos visos sąlygos derinti sportą ir mokslą. Šią sporto grupę lanko vaikai nuo 12 metų, čia sportuoja ir S.Ramanauskas. Su vaikais darbuojasi patyręs treneris ukrainietis Aleksandras Myklukha. Manau, kad tai yra geriausias ir perspektyviausias modelis, jo naudą rodo ir nuolat gerėjantys asmeniniai sportininkų rezultatai", – teigė LGČA generalinė sekretorė.

Vilniaus valdžiai nereikia

Pasak V.Ogulevičienės, kol kas Elektrėnai yra vienintelė visus greitojo čiuožimo sportininkų poreikius atitinkanti ledo arena Lietuvoje. Tiesa, netolimoje ateityje planuojama analogišką sporto grupę įsteigti Klaipėdoje ir Kaune. O vilniečiams ir toliau teks kiekvieną rytą pradėti kelione į Elektrėnus.

"Vilniuje turime projektą "Čiuožimas – mūsų laisvalaikis", kuriame dalyvauja darželinukai ir jų auklėtojai. Tai yra masiniam čiuožimui skirtas projektas, bet būtent tokiomis sąlygomis galima greičiausiai atrasti perspektyviausius čiuožimo talentus. Deja, Vilniuje siekti profesionalios karjeros ir rimtai sportuoti nėra galimybių. Ir, sprendžiant iš miesto vadovų požiūrio į žiemos sporto šakas, dar ilgai nebus", – teigė V.Ogulevičienė.