10 priežasčių, kodėl verta atvykti į Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą:

1. Andrius Gudžius. Pasaulio ir Europos disko metimo čempionas yra viena ryškiausių lengvosios atletikos asmenybių apskritai. Lietuviui iki pilnos titulų kolekcijos betrūksta tik olimpinio aukso – jis laimėjo ne tik planetos ir Europos čempionatus, bet ir prestižines Deimantinės lygos varžybas, Europos iki 23 metų bei pasaulio jaunimo čempionatus.

Po kojos operacijos sveikstantis geriausias 2017 ir 2018 metų Lietuvos sportininkas šį sezoną diską toliausiai metė Utenoje – 66,03 m. Šis rezultatas viršijo Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą. Pozityvo įpūtė paskutinis A.Gudžiaus startas praėjusį savaitgalį – Deimantinės lygos etape Londone, grumdamasis su pajėgiausiais planetos diskininkais, jis užėmė trečią vietą, įrankį nusviedęs 65,40 m.

2. Dvikova trišuolyje. Diana Zagainova prieš Dovilę Dzindzaletaitę – čempionė prieš čempionę. Prieš ketverius metus D.Dzindzaletaitė iškovojo Europos iki 23 metų pirmenybių auksą, tuo tarpu D.Zagainova tokios pačios prabos medaliu šiose varžybose pasidabino prieš dvi savaites Švedijoje.

Abiem trišuolininkėms sezonas nuo pirmųjų startų klostosi puikiai – lengvaatletės gerino asmeninius ir Lietuvos rekordus bei abi įvykdė normatyvus į rudenį vyksiančias planetos pirmenybes. D.Zagainovos asmeninis rekordas prieš kvapą gniaužiančią gražuolių dvikovą šeštadienį – 14,43 m, o D.Dzindzaletaitės – 14,27 m.

3. Dvikova tarp kūjininkių. Prieš 12 metų pasiektą Lietuvos kūjo metimo rekordą (54,14 m) šį sezoną viršijo dvi lietuvaitės – JAV gyvenanti Agnė Lukoševičiūtė (55,20 m) ir marijampolietė Aistė Žiginskaitė (54,38 m).

Paradoksas, nei vienos, nei kitos rekordas šiuo metu vis dar nėra įskaitytas – A.Lukoševičiūtei už Atlanto nepavyko atlikti privalomų procedūrų, kad būtų patvirtintas šalies rekordas, o A.Žiginskaitė tolimiausią karjeros metimą užfiksavo vykstant varžyboms vos tarp dviejų sportininkių (pagal rekordų tvirtinimo nuostatus minimalus dalyvių skaičius rungtyje yra trys).

Abiejų sportininkių motyvaciją kels ir atsivėrusi galimybė – Lietuvos čempionate paaiškės, kuri kūjininkė atstovaus šaliai Europos komandiniame čempionate Norvegijoje.

4. Disko metikių dvikova. Dvejų olimpinių žaidynių finalininkė prieš Universiados prizininkę. Dar vienas intriguojantis mūšis užvirš disko metimo sektoriuje. Po motinystės atostogų į sportą sugrįžusi Londono ir Rio de Žaneiro olimpiadų finalininkė Zinaida Sendriūtė per savo karjerą jau iškovojo 13 Lietuvos čempionės titulų, o šalies čempionatų nepralaimėjo nuo 2004-ųjų.

Tačiau šio sezono lydere yra ne ji, o uteniškė Ieva Zarankaitė. Universiadoje bronzą laimėjusi lengvaatletė toliausiai diską šiemet nuskraidino 56,75 m, tuo tarpu Z.Sendriūtė – 52,47 m.

5. Tokijas 2020. Šiuo metu kitų metų Tokijo olimpinių žaidynių normatyvai pakluso septyniems Lietuvos sportininkams, iš kurių trys yra lengvaatlečiai – A.Gudžius, D.Zagainova ir ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė. Dar keliems lietuviams iki normatyvų trūksta vos kelių centimetrų...

Tvirčiausiai į Tokijo traukinį beldžiasi Lietuvos rekordus pamušę ieties metikai – Liveta Jasiūnaitė šiemet įrankį nuskraidino 63,98 m (normatyvas – 64,00 m), o Edis Matusevičius – 84,93 m (reikia 85,00 m). Greta olimpinės svajonės yra ir D.Dzindzaletaitė, šiemet nušokusi 14,27 m (normatyvas 14,32 m). Galbūt olimpinė komanda padidės Palangoje?

6. Olimpinis reitingas. Tokios svarbos Lietuvos čempionatas dar niekada neturėjo. Tarptautinei lengvosios atletikos federacijų asociacijai (IAAF) sugriežtinus olimpinius normatyvus, didžioji dalis lengvaatlečių į Tokijo žaidynes bus kviečiami pagal naujuosius IAAF reitingus.

Pozicijos reitinge išrikiuojamos pagal sportininkų surinktus taškus, kurie pelnomi ne tik už parodytą rezultatą, bet ir už užimtą vietą. Be to, kiekvienos varžybos turi tam tikrą kategoriją, tad svarbiame čempionate laimėta pirma vieta nėra lygi pergalei menkesnio rango varžybose. Pavyzdžiui, laimėjęs Lietuvos čempionatą lengvaatletis gautų 100 papildomų taškų prie tų, kuriuos pelnė už parodytą rezultatą. Palyginimui, už įvairias vietines reikšmės varžybas sportininkui atitektų vos 15 papildomų taškų.

Šiuo metu pozicijos reitinge ypač svarbios bėgikams Simui Bertašiui (1500 m), Agnei Šerkšnienei (400 m), Eglei Balčiūnaitei (800 m) bei šuolininkui į aukštį Adrijui Glebauskui.

7. Rekordai. D.Zagainova, D.Dzindzaletaitė, E.Matusevičius, L.Jasiūnaitė, S.Bertašius, A.Lukoševičiūtė, A.Žiginskaitė – visi šie lengvaatlečiai šią vasarą arba pagerino Lietuvos rekordus, arba pasiekė artimus jiems rezultatus. Tikėtina, kad pajūryje kris nors vienas šalies rekordas, tad čempionatą stebėsiantys aistruoliai taptų istorinio įvykio liudininkais.

8. Ietininkės fenomenas. 2012 metų Londono olimpinių žaidynių dalyvė Indrė Jakubaitytė šalies lengvosios atletikos istorijoje bando įstatyti ryškų įspaudą. 43-ejų ieties metikė jau seniai įrodė, kad amžius nėra jokia riba.

Kaunietė savo medalių kolekcijoje turi 21 vieną(!) Lietuvos čempionato medalį – 7 aukso, 10 sidabro ir 4 bronzos – ir jau dabar yra iškovojusi daugiausiai prizinių vietų vienoje rungtyje šalies istorijoje. Pirmą apdovanojimą lengvaatletė pelnė dar 1995-aisiais. Tikėtina, kad medalių kolekciją I.Jakubaitytė papildys ir Palangoje – jai priklauso antras šalies sezono rezultatas.

9. Kartininko šou. Klaipėdietis Osvaldas Gedrimas mėgsta kurti šou: parkūru užsiimantis šuolininkas su kartimi publiką džiugina emocijomis, akrobatika bei sėkmingais šuoliais. Šį sezoną lengvaatletis kone kiekviename starte bando įveikti 5 metrų ribą – tiek aukštai joks lietuvis nešoko nuo 2001-ųjų.

O.Gedrimas Palangoje jau yra iškovojęs tris Lietuvos čempiono titulus, tad šįkart šuolininką pradžiugintų ne tik auksas, bet ir didmeistriškas rezultatas.

10. Palanga. Savaitgalis Palangoje – geras oras, jūra, smėlis, pakili atostogautojų nuotaika ir intriguojančios sporto varžybos. Suderinti poilsį ir pramogas Lietuvos vasaros sostinėje kaip niekada paprasta.