- Rasa Rožinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Iššūkiai: nuo 2020-ųjų liepos poroje čiuožiantiems D.Kizalai ir P.Ramanauskaitei sunkiausia ledo šokiuose natūraliai perteikti jausmus.
-
Gimtadienis: Pauliną pasveikino kambario draugė japonė Yuka Orihara, čiuožianti poroje su suomiu.
-
Dėkingumas: šokėjai dėkingi L.Vanagienei, suvedusiai juos į porą ir suradusiai puikius pasaulinio lygio trenerius – M.Margaglio ir N.Browną.
-
Ypatinga: atstovauti Lietuvai ir nešti jos vėliavą – didžiausia garbė ir atsakomybė, kokia tik galėjo tekti ledo čiuožėjams.
-
Iššūkiai: nuo 2020-ųjų liepos poroje čiuožiantiems D.Kizalai ir P.Ramanauskaitei sunkiausia ledo šokiuose natūraliai perteikti jausmus.
Nors iš Pekino grįžęs čiuožėjas Deividas Kizala nelabai tiki lemtingais skaičiais, bet nuo šiol skaičius 24 jam bus ypatingas. Žinią, kad su ledo šokių partnere Paulina Ramanauskaite turės atstovauti Lietuvai Pekino olimpiadoje, išgirdo sausio 24 d. Ant olimpinio ledo geriausią savo sportinį rezultatą pasiekė vasario 12-ąją, kai jam sukako 24-eri.
Pora tapo netikėtai
Su Paulina ir Deividu sutariame kalbėtis telefonu po jų treniruotės. Nuo 2020-ųjų liepos poroje čiuožiantys jaunuoliai šiuo metu kartu nuomojasi butą Helsinkyje.
Ankstyvą rytą palikę laikinus namus čiuožėjai pailsėti gali tik apie 17 val. Iki tol treniruojasi ne tik ant ledo, bet ir ant žemės. Paulinai patinka jogos, baleto, pilateso, hiphopo treniruotės.
Paklausti, ar jau spėjo atsigauti po sunkios kelionės, abu tikina, kad vos grįžę jie ir vėl dirba visu pajėgumu – ruošiasi naujiems pavasario startams.
Istorija, kaip tapo ledo šokių pora, labai paprasta. Buvusi solo čiuožėja Paulina patyrė traumą, ilgai gydėsi ir jau ketino mesti mėgstamą sportą, kai netikėtai sulaukė Lilijos Vanagienės pasiūlymo čiuožti su Deividu, kurio partnerė taip pat negalėjo čiuožti po traumos.
Dabar Paulina ir Deividas juokauja, kad beveik pusantrų metų yra Helsinkio piliečiai. Geriausi jų draugai, su kuriais savaitgaliais vaikštinėja po Helsinkio centrą, važinėjasi paspirtukais po jaunimo pamėgtą uosto krantinę, – taip pat čiuožėjai, besitreniruojantys pas tuos pačius trenerius Maurizio Margaglio ir Neilą Browną. Jų šefuojamų porų geografija tikrai plati – prancūzai, čekai, olandai, suomiai. Į Lietuvą pora grįžta retai, tik per didžiąsias metų šventes – Kalėdas, Velykas.
Dėkingumas: šokėjai dėkingi L.Vanagienei, suvedusiai juos į porą ir suradusiai puikius pasaulinio lygio trenerius – M.Margaglio ir N.Browną. / Photo by Elsa / Getty Images nuotr.
Jaudinasi dėl mokslų
Deividas – Lietuvos sporto universiteto Fizinio ugdymo ir sporto specialybės pirmakursis. Paulina – Vilniaus Ozo gimnazijos abiturientė, kurios laukia abitūros egzaminai.
Abu jaunuoliai sako, kad mokslams, deja, laiko lieka nedaug – tik savaitgaliai ir kelios valandos prieš miegą. Grįžus vakare jau nieko nesinori – tik ilsėtis ir dar kažką greitai įsimesti į skrandį.
„Tuomet galima pagalvoti ir apie mokslus. Deividui jie vyksta nuotoliniu būdu, o man tenka mokytis savarankiškai“, – liūdnai nutęsia mergina ir sako, kad abitūros egzaminai – ją bauginanti tema.
Paulina pasvajoja apie architektūros studijas, bet supranta, kad, norint į jas įstoti, reikia aukštų egzaminų balų, o gal net ir papildomo pasiruošimo.
Laisvalaikiu ji mėgsta piešti žmonių portretus. Daro tai paprastu pieštuku. Savo partnerio Deivido dar nepiešė, užtai Paulinos treneriai jau gali džiaugtis savo portretais. Dvyliktokė tikisi, kad netrukus pasibaigsiantis čiuožimo sezonas paliks jai truputį laiko ir egzaminų užduotims.
„Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas kovo gale vyks Prancūzijoje. Mudu su Deividu esame atsarginė pora, kuri, jei kas nors nenumatyto nutiks mūsų pirmtakams Sauliui Ambrulevičiui ir Allison Reed, turėsime juos pakeisti“, – aiškina abu.
Puoselėja ramybę
Poroje jaunuoliai treniruojasi dar neilgai. Paklausti, kas padeda nesipykti, išlikti darnoje, jiedu juokiasi ir sako, kad dažniausiai ir taip nesipyksta. Jei pasitaiko nesusikalbėjimo akimirkų, stengiasi jas kuo greičiau išsiaiškinti.
„Jei iškart neišsikalbėsi, paskui ateis antra pykčio banga, trečia… Tuomet prasidės nekalbadieniai. Paskui išauš laikas, kai nebegalėsime vienas į kitą žiūrėti. Geriau iš karto išsiaiškinti ir ramiai dirbti toliau. Mes ne iš tų, kurie galėtų čiuožti, kai abu sudirgę“, –
prisipažįsta Paulina, labiau už viską vertinanti ramybę.
Paprašyta atskleisti vieną kitą labiausiai ją nervinančią partnerio savybę, ji ilgai galvoja. „Kai matau, kad Deividui kažkas nepatinka, klausiu jo: kas yra? Jis tyli arba atsako, kad nieko… Tai labiausiai ir nervina. Tuomet į galvą pradeda lįsti visokios mintys – ar aš ką ne taip padariau, ar jo šiaip bloga nuotaika? Laimė, dabar jau sutarėme, kad jei kas kelia nerimą – klojame tiesiai šviesiai, kad paskui nekiltų jokių interpretacijų“, – pasakoja Paulina.
Bendra buitis
Kadangi per dieną abu pavargsta fiziškai, vakarus leidžia ramiai. Deividas, jau gulėdamas lovoje, mėgsta pasižiūrėti kokį filmą. Ar turi priklausomybę nuo socialinių tinklų? Nelabai. Paulina juokiasi, kad, pradėjusi kažką kompiuteryje skaitinėti, tiesiog užmiega.
Grįžusi namo ir šiek tiek atgavusi jėgas, ji dar bando mokytis, bet ne ilgiau kaip iki 23 val. Režimas sportininkams labai svarbus, nes keltis tenka anksti.
Valgyti gaminasi patys. Dažniausiai – kiekvienas sau. Bet pasitaiko ir bendrų pietų. Kadangi viename bute dar gyvena čiuožėja iš Japonijos Yuka Orihara, lietuviai dažnai ragauja ir japoniškų patiekalų. Kartais visi trys nusiperka suomiškų kepinių.
„Kai švenčiau savo gimtadienį, klausiau suomių čiuožėjų, kuo galėčiau juos pavaišinti. Tai, pamenu, pirkau bandelių su visokiais saldžiais įdarais. Pastebėjau, kad kiekvienai šventei jie turi skirtingų mėgstamų kepinių. Suomiai ypač mėgsta anyžių prieskonius. Teko ragauti ir anyžių skonio ledų, ir saldainių, bandelių“, – pasakoja Paulina ir prisipažįsta, kad negali bet ko dėti į burną – turi skaičiuoti kalorijas.
Gimtadienis: Pauliną pasveikino kambario draugė japonė Yuka Orihara, čiuožianti poroje su suomiu. / Asmeninio archyvo nuotr.
Firminis Deivido patiekalas – vištiena su makaronais, kuri gali būti tiek virta, tiek kepta. „Jei vakar buvo kepta, šiandien bus virta“, – pokštauja problemos iš to nedarantis vaikinas. Paulina pusryčiams renkasi tradicinį patiekalą – avižų košę, o pietums jau būna atsišildžiusi žuvį arba iš anksto pasigaminusi salotų su kiaušiniais. Vakarienei abu renkasi vaisius.
Dėkingi už olimpinį kelialapį
Olimpinį debiutą Pekine lietuvių porai padovanojo pajėgiausia Lietuvos ledo šokių pora Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, kuriems vartus į Pekiną užvėrė Pilietybės reikalų komisija. Iki paskutinės minutės Deividas ir Paulina nežinojo: teks krautis lagaminus ar ne.
„Panašiu metu mes turėjome dalyvauti kitose tarptautinėse ledo šokių varžybose, tad tiesiog toliau treniravomės ir nekvaršinome galvos spėlionėmis“, – sako pora, specialiai olimpiadai nė nesiruošusi.
Paklausta, kokie santykiai juos sieja su Sauliumi ir Alisson, trumpam susimąsto. Pasak Paulinos, kai dar abu su Sauliumi čiuožė po vieną, jiedu treniravosi pas tą pačią trenerę – Eglę Kliučakienę. Dabar visi keturi yra feisbuko draugai, stebi vieni kitų startus, pasidžiaugia rezultatais. Ar nesusipyko, kai Sauliaus ir Alisson olimpinis bilietas atiteko Paulinai ir Deividui?
Už kelialapį ir įspūdžius esame be proto dėkingi, bet ateities tikslas jau kitoks – savo keliu iki jų nueiti. Norisi patiems išsikovoti vietą ant ledo.
„Manau, kad ne. Juk ne mūsų valia taip atsitiko. Be galo smagu buvo dalyvauti olimpiadoje, už kelialapį ir įspūdžius esame be proto dėkingi, bet ateities tikslas kitoks – savo keliu iki jų nueiti. Norisi patiems išsikovoti vietą ant ledo. Viską pasiekti savo jėgomis“, – būsimus tikslus įvardija Deividas.
Tikrojo Pekino nematė
Kai sausio 24-ąją čiuožėjai sužinojo, kad teks ginti Lietuvos garbę Pekino olimpiadoje, kilo nedidelis sambrūzdis. Iš to laikotarpio Paulinai labiausiai įstrigęs įvairiausių dokumentų, anketų pildymas. „Labai nervinausi ir bijojau, kad kažką padarysiu ne taip“, – dabar jau juokiasi mergina, už pagalbą dėkinga savo partneriui.
Lėktuve, kuriuo pora iš Helsinkio skrido į Pekiną, buvo ir daugiau lietuvių olimpiečių. Devynios valandos skrydžio neprailgo, užtai nusileidus teko ilgai sėdėti oro uoste – iš pradžių dėl bagažo, paskui – dėl kovido testų.
Čiuožėjai džiaugiasi, kad jiems vieniems iš visų Lietuvos sportininkų teko gyventi Pekino olimpiniame miestelyje. „Mus apgyvendino apartamentuose (keturių kambarių bute), kur turėjome laukti kovido testų atsakymų“, – aiškina Deividas ir sako, kad su juo likimas nusprendė truputį pajuokauti ir pakišo teigiamą atsakymą. Teko daryti du papildomus testus, kurie, laimė, buvo neigiami.
Tikrojo Pekino jaunuoliai nematė – tik tiek, kiek galėjo pastebėti pro autobuso langus, kai buvo vežami treniruotis į ledo areną. Dėl pandeminės situacijos visi sportininkai gyveno savotiškame burbule, kuriame buvo visko – ir sporto salių, ir prekybos centrų, ir pramogų arenų, ir kavinių. Paulinai labiausiai įsiminė paslaugūs savanoriai, pasitikdavę svečius ir gelbėję jiems visais rūpimais klausimais.
Ypatinga garbė
Per olimpinių žaidynių atidarymą ledo šokėjų porai teko išskirtinė garbė – žygiuoti visos lietuvių delegacijos priekyje su Lietuvos vėliava.
„Kažkodėl įsivaizdavau, kad ji turėtų būti labai sunki, – juokiasi Paulina, – tad jaudinausi, kaip reikės išlaikyti. Vis dėlto jausmas eiti su vėliava ir žinoti, kad atstovauji Lietuvai – neapsakomai geras.“
Ypatinga: atstovauti Lietuvai ir nešti jos vėliavą – didžiausia garbė ir atsakomybė, kokia tik galėjo tekti ledo čiuožėjams. / Photo by Elsa / Getty Images nuotr.
Čiuožėjai startavo aštuntą dieną po atvykimo. Iki tol vyko intensyvios treniruotės. Už privalomąjį šokį pagal Rihannos kūrinius „Russian Roulette“ ir „Hard“ jie gavo 58,35 balo. Tai geriausias įvertinimas per visą jų ledo šokių karjerą, nors pakilti aukščiau skeptikų prognozuotos paskutinės vietos lietuviams nepavyko. Ar jautė baimę? „Nelabai. Ledas buvo tiesiog puikus. Tikrai galvojau, kad jaudinsiuosi labiau“, – atvirauja Paulina.
Jai antrina Deividas ir sako, kad atlikti programą Pekine jam buvo be galo malonu. Kaip vertina savo pasirodymą? „Puikiai. Pagerinome savo sezono rezultatą. Komentarų po mūsų starto gali būti visokių, bet mes padarėme viską, ką šiuo metu galėjome“, – sutartinai tvirtina šokėjai.
Jiems džiugu, kad ir treneriai gyrė poros olimpinį pasirodymą. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – abu jau šventė namuose. Tiksliau, laikinuose namuose Helsinkyje.
Vis dar ilgisi šuolių
Paulina prisipažįsta, kad nuo sudėtingų trigubo apsisukimo šuolių pereiti prie ledo šokių jai nebuvo paprasta. Iš pradžių, jei Deivido nebūdavo treniruotėse, ji vis bandydavo prisiminti šuolius, o sykį vos nesusilaužė rankos, nes šuolį atliko ne su sportinėmis, bet su ledo šokių pačiūžomis.
„Jų visai kitokie batai ir peiliai. Palyginti su anksčiau turėtomis pačiūžomis – šitų peiliai priekyje beveik neturi dantukų. Nėra su kuo užkabinti ledo. Ir batų pakulniai žemesni. Todėl nėra atsvaros atliekant išvažiavimą po šuolio“, – aiškina čiuožimo profesionalė, po pusantrų metų čiuožimo poroje trigubų šuolių jau nebesapnuojanti.
Sunkiausia čiuožėjai būdavo per treniruotes, kai reikėdavo ištverti visą laiką susikibus su partneriu – juk anksčiau šoko viena. „Man trūko laisvės! Todėl visą laiką norėjau ištrūkti, – juokiasi mergina. – Ledo šokiuose reikia kur kas daugiau artistiškumo, muzikos jausmą atitinkančios veido išraiškos. Todėl turėjo praeiti šiek tiek laiko, kad įprasčiau tai daryti natūraliai. Iš pradžių buvo gėda, nepatogu.“
Kas sunkiausia čiuožiant poroje Deividui? Ar Paulinos pietums suvalgyti kepsneliai jaučiasi ją kilnojant šokio metu? „Oi ne, tikrai ne, – kvatojasi partneris ir sako, kad partnerės pakėlimai ir nuleidimai, sinchroniški judesiai jam ne didžiausias iššūkis. – Tai tiesiog technikos elementai, kuriuos reikia atidirbti.“ Sunkiausia jam šokio dalis – sujungimai.
Pasiilgę artimųjų
Nors abu čiuožėjai nelabai tiki sėkmės talismanais, vis dėlto ant kaklo pasikabinę po širdžiai mielą pakabuką. Deivido – su Jėzumi ir Marija. Jo nenusiima nuo vaikystės. Paulina net ir norėdama sunkiai nusiimtų senelio dovanotą pakabuką – užsegimas susimazgęs. Į visas svarbiausias varžybas mergina vežasi trofėjinį lūpdažį, kuriuo pasigražina, ir gintarinį kaklo vėrinuką.
Čiuožimą abu vadina ne hobiu, o tikru darbu, nes kasdien jam skiria po daugiau nei aštuonias valandas. Norėtų turėti ir kitų užsiėmimų, kuriems, deja, nelabai lieka laiko. „Jei laisvalaikio būtų daugiau, pieščiau pažįstamų, draugų portretus“, – įsisvajoja Paulina. Deividas žaistų krepšinį, futbolą.
Ar žada per Velykas grįžti į Lietuvą? Labai norėtų, bet turi treniruotis ir budėti iki pat Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionato, kad prireikus galėtų pavaduoti pirmąją porą. „Čiuožimas –
nenuspėjamas sportas. Nežinai, kada patirsi traumą… Čia dar ta pandemija, testai“, – aiškina abu.
Geriausia dovana nuo Velykų bobutės Paulinai būtų susitikimas su seniai matyta teta, pusbroliu. Taip pat – kuo geriau išlaikyti abitūros egzaminai. Deividas norėtų susitikimo su šeima, kuri išsibarščiusi po visą pasaulį – tėvai gyvena Islandijoje, sesuo Deimantė, taip pat buvusi garsi čiuožėja, – Nyderlanduose. Nors paprastai Kizalų ketvertukas susitinka Islandijoje, šįsyk Deividas svajoja visus pasikviesti į Helsinkį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos sporto apdovanojimuose – Mykolo Aleknos ir Dominikos Banevič triumfas
Ketvirtadienio vakarą Vilniuje raudonuoju kilimu žengė geriausi Lietuvos sportininkai. Pasipuošę ne su jiems įprasta sportine apranga, o smokingais ar kostiumais, suknelėmis. ...
-
Sensacija LRF taurės turnyre – čempionai nepateko į finalo ketvertą
Paaiškėjo visi Lietuvos rankinio federacijos (LRF) taurės turnyro finalo ketverto dalyviai. Paskutinį kelialapį iškovojo HC „Vilnius“, ketvirtfinalyje gan netikėtai pranokęs šalies čempionę Vilniaus „Švieso...
-
Raudondvaryje pagerbti geriausi 2024-ųjų Lietuvos kurtieji sportininkai
Raudondvario dvare surengtame šalies klausos negalią turinčių sportininkų pagerbimo vakare buvo pasveikinti 2024-aisiais pasaulio ir Europos kurčiųjų čempionatuose medalius iškovoję atletai bei jų treneriai. ...
-
Vilniuje bus apdovanoti geriausi Lietuvos sportininkai
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje ketvirtadienį vyks Lietuvos sporto apdovanojimų įteikimo ceremonija. ...
-
Kauno kovos menų akademija sėkmingai baigia įgyvendinti projektą3
VšĮ Kauno kovos menų akademija sėkmingai baigia įgyvendinti projektą bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto minister...
-
Lemiamas rankininkių barjeras – iš Farerų salų
„Galėjo būti dar blogiau“, – pasaulio čempionato atrankos lemiamo etapo burtų rezultatus įvertino Lietuvos moterų rankinio rinktinės strategas portugalas Herlanderis Silva ...
-
Marškinėlius apie „mažą Rusiją“ Dūdaitė perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui15
Funkcinio sporto atstovės Kornelijos Dūdaitės marškinėliai su užrašu „Make russia small again“ papildė Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatų gretas. ...
-
R. Meilutytė pratęsė auksinę tradiciją4
„Jaučiuosi laiminga, smagu. Ypač smagu buvo pamatyti arenoje Lietuvos vėliavas“, – džiaugėsi pasaulio čempionės titulą apgynusi Rūta Meilutytė. ...
-
Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai pratęsė pergalių seriją ir atitrūko nuo persekiotojų
Lietuvos rankinio lygos (LRL) lyderis Klaipėdos „Dragūnas“ iškovojo jau septintą pergalę iš eilės. Savaitgalį uostamiesčio komanda į savo sąskaitą įsirašė dar dvi pergales, tapo vienvalde lygos lydere ir padidino pe...
-
Paaiškėjo, kokią premiją pelnė pasaulio čempionė Meilutytė15
Rūta Meilutytė sekmadienį tapo pasaulio plaukimo čempione – Budapešte (Vengrija) pasibaigusiame pasaulio čempionate trumpame baseine ji buvo nepralenkiama moterų 50 m krūtine rungtyje. Be aukso medalio Lietuvos plaukikė pelnė ir soli...