Lietuvos lengvosios atletikos padangėje – nauji veidai. Aistruolių širdis praėjusią žiemą bene labiausiai džiugino jaunieji sportininkai, tapę savo rungčių lyderiais tarp suaugusiųjų. Dalis iš jų realiai pretenduos dalyvauti ir liepą Amsterdame (Olandija) vyksiančiame Europos lengvosios atletikos čempionate, o kitiems pagrindinės metų varžybos bus kaimyninėje Lenkijoje vyksiantis planetos jaunimo čempionatas.

Pristatome jaunuosius lengvaatlečius, pasiryžusius nešti Lietuvos vėliavą svarbiausiose tarptautinėse varžybose.

Rapolas Saulius (60 m barjerinis bėgimas, 110 m barjerinis bėgimas).

Tik pergalės. Nė vienerių 60 m barjerinio bėgimo varžybų Lietuvoje nepralaimėjęs 20-metis vilnietis Rapolas Saulius net devynis kartus viršijo sporto meistro normatyvą, o asmeninį rekordą pasiekė Latvijoje, distanciją įveikęs per 7,93 sek.

„Nesu iki galo patenkintas savo rezultatais, tačiau džiaugiuosi, kad pavyko išbėgti iš 8 sekundžių. Šiemet labiausiai įsiminė Latvijos tarptautinės „Katerinos taurės“ varžybos, nes jose turėjau galimybę varžytis su stipriais konkurentais“, – reziumavo R. Saulius.

Erikos Žiupkienės auklėtinis dar pernai varžėsi jaunimo grupėje, atstovavo suaugusiųjų rinktinę Europos komandiniame čempionate Graikijoje bei dalyvavo Europos jaunimo pirmenybėse. Lengvąja atletika sportininkas užsiima jau 11 metų.

„Man nuo mažens patikdavo bėgioti lauke ratais, vis prašydavau tėvų, kad fiksuotų laiką. Vaikystėje, kai vaikai važinėdavosi dviračiais, aš mieliau rinkdavausi bėgimą, – lengvaatlečio karjeros pradžią prisiminė R. Saulius. – Net nežinau kada trenerė pastebėjo, kad labiausiai tinku barjeriniam bėgimui. Keletą metų šokinėjau į tolį, bet niekaip nepavykdavo pataikyti tiksliai ant lentelės, o trenerė, be šuolininkų į tolį, dar ir barjerininkus treniravo. Teko išbandyti 400 m barjerinę rungtį, bet labiausiai tiko ir sekėsi 60 m bei 110 m barjeriniai bėgimai.“

Sportininko vasaros tikslas – Europos čempionatas. R. Sauliui jau dabar priklauso devintas 110 m barjerinio bėgimo rungties rezultatas šalies istorijoje (14,17 sek.). Tam, kad galėtų varžytis su pajėgiausiais Europos bėgikais, lengvaatlečiui reikia bėgti vos 0,27 sek. greičiau. Dar vienas svarbus startas R. Sauliaus lauks gegužės pabaigoje, kai su „Cosma“ klubu jis vyks į Europos čempionų klubų taurės varžybas.

Diana Zagainova (trišuolis).

Moterų trišuolio rungtis pamažu tampa viena iš prestižiškiausių Lietuvoje. Praėjusiais metais Europos iki 23 metų čempione tapo Dovilė Dzindzaletaitė, o ateityje jai sudaryti konkurenciją pasiryžusi 18-metė vilnietė Diana Zagainova. Sportininkė šiemet dukart gerino asmeninį rekordą (LLAF taurės varžybose – 13,16 m, o jaunimo rinktinių mače Baltarusijoje – 13,20 m) bei pirmoji iš lietuvių įvykdė pasaulio jaunimo čempionato normatyvą.

„Žiemos sezonas praėjo pakankamai gerai, tikslas buvo įveikti ilgai lauktą 13 metrų ribą. Džiaugiuosi, kad sezoną baigiau gerai ir paskutiniu startu pagerinau asmeninį rekordą, – sakė D. Zagainova. – Po LLAF taurės varžybų džiaugiausi įvykdytu normatyvu, bet įvykdžius vieną tikslą, atsirado kitas – atrodo, kad 13 metrų yra mažai ir norisi dar daugiau. Atvažiavus į Minską, norėjosi 13,30-13,40 m, bet yra kaip yra. Tikiuosi, šie skaičiai paklus vasarą.“

D. Zagainova tarp jaunimo grupės sportininkių pasiekė trečią geriausią rezultatą Europoje. Andrejaus Tolstiko auklėtinė nepralenkiama buvo ir Lietuvoje – tik vieneriose varžybose šiemet dalyvavusi D. Dzindzaletaitė nušoko 13,10 m.

„Jei lygintumėme asmeninius rekordus, Dovilė yra priekyje ir man dar reikia dirbti ir dirbti, jog šokčiau toliau nei 14 metrų. Su ja varžytis visada įdomu, nes ji Lietuvoje man yra vienintelė konkurentė. Per varžybas jos konkurencija man padeda siekti aukštesnių rezultatų“, – tikino D. Zagainova.

Išvaizdi lengvaatletė po sėkmingų startų sulaukė kaip niekada daug dėmesio – sportininkė prisidėjo prie naujo projekto įgyvendinimo „Pagaminta Lietuvoje“, vyko į radijo laidų transliacijas bei pradėjo bendradarbiavimą su sportine apranga prekiaujančia įmone.

„Buvo dėmesio, bet tai neturi daryti įtakos rezultatams. Reikia ruoštis pasaulio jaunimo čempionatui ir per daug nekreipti dėmesio. Pakilo rezultatas, padaugėjo pasiūlymų. Dabar bendradarbiauju su „Joma“, dalyvauju projekte „Pagaminta Lietuvoje“. Jei nebūtų rezultatų, nebūtų ir tokių pasiūlymų“, – teigė D. Zagainova.

Rokas Pacevičius (60 m bėgimas, 400 m bėgimas).

20-metis Rokas Pacevičius uždarų patalpų 400 m rungtyje pasiekė tokį rezultatą, kokio Lietuvoje nebuvo net septynerius metus – 48,67 sek. Maža to, sportininkas metė iššūkį ir Ryčiui Sakalauskui, pastarojo mėgiamoje 60 m sprinto distancijoje, bei šios rungties sezono sąraše figūruoja su antru rezultatu – 6,89 sek.

„Iš žiemos sezono daug nesitikėjau, nes tai dalis pasiruošimo vasaros sezonui, tačiau pavyko parodyti gerus rezultatus, nustebinti ir save patį. Labai džiaugiuosi įvykdęs prieš žiemą sau išsikeltus tikslus, – teigė R. Pacevičius. – 400 m žiemą rimtai nepabėgiosi dėl staigių posūkių, todėl labai gero rezultato ten tikėtis sunkiau, nors tai ir mano pagrindinė rungtis. Džiugina, kad nestoviu vietoje, visada tobulėju, rezultatai tai parodo, atrodo, jog augu su kiekvienais metais lengvojoje atletikoje ir nežadu sustoti.“

Maniežuose, kurių rato ilgis 200 m, 400 m distancijoje paprastai parodomi bent sekunde prastesni rezultatai nei stadionuose, tad R. Pacevičius realiai gali tapti ir Europos čempionato dalyviu. Praėjusiais metais dėl traumos praleidęs kone visą sezoną sportininkas 400 m įveikė per 47,63 sek., tuo tarpu Europos čempionato normatyvas – 46,70 sek.

„Visuomet turiu tikslą, manau, kad kiekvienam sportininkui svarbu žinoti, ką jis nori pasiekti, nebūtina apsiriboti vien tikslu – tai turėtų būti papildomas motyvas stengtis tobulėti. Europos čempionato normatyvo siekimas man suteiks didesnės motyvacijos sportuoti”, – neslėpė R. Pacevičius.

Jei Gražinos Šerėnienės auklėtiniui pavyks įvykdyti Senojo žemyno pirmenybių normatyvą, jis taps pirmuoju šios rungties Lietuvos atstovu vyru nuo 1934 metų.

Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį).

Treji metai be sporto bei iškilusi grėsmė apskritai negrįžti į šuolių į aukštį sektorių. Vis dėlto po dviejų savaičių 18-ą gimtadienį švęsiantis Juozas Baikštys parodė geležinę valią bei sugrįžo. Sugrįžo taip, kad dabar jis laikomas vienu talentingiausiu šalies jaunųjų lengvaatlečių.

„Augant ėmė skaudėti nugarą, nuo iškrypusių slankstelių ir silpnos nugaros. Trejus metus normaliai nesportavau – nebėgiojau, nešokinėjau. Vien tik gydžiausi nugarą ir ją stiprinau. Dauguma žmonių mane „nurašė“ kaip neįgalų, bet žinojau, kad sugrįšiu, – su šypsena prisiminė J. Baikštys. – Dabar viskas gerai, treniruotėse nebetrukdo, bet vis dar darau nemažai pratimų nugaros stiprinimui.“

Už pagalbą gydant nugarą sportininkas ypač dėkoja Virgilijų Alekną masažavusiam Zigmui Živatkauskui. Su šiuo specialistu dabar dirba ir Airinė Palšytė.

Šiauliečiui J. Baikščiui sportas įaugęs į kūną – jį treniruoja mama, buvusi lengvaatletė, Juzefa Baikštienė, o metais jaunesnė sesuo Urtė Baikštytė praėjusių metų Europos jaunimo olimpiniame festivalyje užėmė penktą vietą.

„Mano mama trenerė ir nuo pat mažens mane vedėsi į maniežą. Prie to pripratau, patiko žiūrėti, kaip kiti sportininkai tobulėja ir visados vykau stebėti varžybų į kitus miestus. Iš pradžių dalyvaudavau daugiakovės varžybose, bet pagrindinė rungtis buvo šuoliai į aukštį. Kodėl? Manau dėl to, kad buvau šoklus ir aukštas, todėl tai man sekėsi gana gerai“, – prisiminė J. Baikštys.

Lietuvos čempionate šuolininkas į aukštį peršoko 215 cm aukštį bei pagal IAAF daugiakovės taškų skaičiavimo lentelę pasirodė geriausiai iš visų jaunimo grupės sportininkų. Iki planetos jaunimo čempionato normatyvo jam pritrūko vos vieno centimetro... Šalies pirmenybėse J. Baikštys nusileido tik Europos vicečempionui Raivydui Staniui.

„Vasarą, kada nepavyko laiku įvykdyti pasaulio jaunių čempionato normatyvo, iškart pradėjau galvoti apie šiais metais vyksiančio jaunimo čempionato normatyvą. Tuo metu tai atrodė ypač aukštas, bet tikėjau, kad galiu tiek šokti ir tikiu, kad galėsiu varžytis su stipriausiais jaunimo amžiaus grupės šuolininkais“, – pozityviai kalbėjo šiaulietis.

Kotryna Tonkovičiūtė (60 m bėgimas, 400 m bėgimas).

400 m moterų bėgimo rungtyje konkurencija tarp lietuvių viena didžiausių: šioje distancijoje aukštus asmeninius rekordus turi Agnė Šerkšnienė, olimpietės Eglė Staišiūnaitė ir Eglė Balčiūnaitė, Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionė Modesta Morauskaitė, praėjusią vasarą pasaulio jaunių čempionate sužibėjusi Erika Krūminaitė bei Eva Misiūnaitė. Vis dėlto geriausią šalies sezono rezultatą pasiekė kovo pabaigoje 18-ą gimtadienį minėsianti Kotryna Tonkovičiūtė.

Garsios lengvaatletės Irinos Krakoviak-Tolstikos ir A. Tolstiko auklėtinė 400 m šiemet įveikė per 56,68 sek. bei tarp lyderių pateko bėgdama 60 metrų – 7,66 sek. (ketvirtas sezono rezultatas Lietuvoje).

„Kai nuvažiavome į varžybas Kuldygoje ir ten gerai bėgau 300 m (40,16 sek.), trenerė tvirtino, kad 400 m esu pajėgi bėgti per 56,70 sek. Grįžusi dar startavau 60 m rungtyje ir treneriams pateikiau siurprizą: rezultatas buvo puikus – 7,78 sek. Visi nustebo, tačiau ne aš, nes jaučiau, kad tai dar ne viskas, ką galiu, – prisiminė K. Tonkovičiūtė. – Trenerė matė, kad LLAF taurės varžybose galiu pasiekti labai gerą rezultatą ir laimėti. Tai ir atsitiko – iškovojau čempionės titulą 400 m rungtyje ir nubėgau per 56,68 sek.“

Gabi sportininkė lengvojoje atletikoje atsidūrė atsitiktinai. Tą lėmė tėvų pažintis su geriausia praėjusio dešimtmečio šalies vidutinių nuotolių bėgike, planetos čempionato finalininke, I. Krakoviak.

„Prieš keletą metų tėvai dalyvavo draugų šventėje ir ten pirmą kartą pamatė Iriną. Kaip pasakojo mama, nepažįstamas žmogus sudarė be galo šilto, nuoširdaus ir artimo žmogaus įspūdį. Tėvai trenerei kalbėjo apie mane, kad esu stiprių nervų mergaitė, lankau šokių studiją ir negaliu išbūti vienoje vietoje. Tada trenerė pasiūlė atvykti ir pabandyti treniruotis manieže“, – pasakojo K. Tonkovičiūtė.

Pagrindinis vasaros sezono startas sportininkei bus pasaulio jaunimo čempionatas. Tiesa, po sėkmingų startų 60 m sprinto distancijoje K. Tonkovičiūtė ir I. Krakoviak dar nėra apsisprendusios, kurios rungties normatyvą – 100 m, 200 m ar 400 m – lengvaatletė bandys šturmuoti.

„Viskas priklausys nuo to, kaip vyks darbas, kaip reaguosiu į krūvį, kokie bus rezultatai, kontrolinės treniruotės. Pagal tą žinosime, kur ir kiek esu pajėgi bėgti, – tikino K. Tonkovičiūtė. – O darbo pradžia jau ne už kalnų – kovo 9 dieną. Dar laukia egzaminai, tad metai tikrai nebus lengvi.“