Šį sekmadienį TV8 medicinos laidoje „Sveikatos medis“ 17 metų bokso rinkę praleidęs sportininkas, daugkartinis Lietuvos bokso čempionas D. Šemiotas pasakos, jog šiandien, priešingai nei įprasta manyti, tarp sporto šakų boksas nebelaikomas rizikingiausiu.

„Buvo nustatyta, jog pagal traumas, boksas yra tik vienuoliktoje vietoje. Pirmose vietose karaliauja futbolas, šuoliai į vandenį ir kitos sporto šakos“, – teigs žinomas vyras.

Daugirdas yra įkūręs ir savo vardo sporto klubą, į kurį treniruotėms atvyksta ir merginos. Jos sudaro apie 40 proc. aktyvių lankytojų, o sportininkas tik džiaugiasi, kad žmonės vis dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą bei fizinį aktyvumą skatinančias veiklas.

„Boksas yra pakeitęs savo įvaizdį. Žinoma, išlikęs ir profesionalus boksas, tačiau dauguma pereina prie sveikatingumo bokso. Jame naudojama mažiau kontakto, laisvų kovų, šparingų (šparingas — rengimasis bokso varžyboms, red. past.), daugiau koncentruojamasi į visapusišką kūno tobulinimą, fizinės formos gerinimą. Dirba tiek giluminiai raumenys, tiek išoriniai, tiek visa kardiovaskuliarinė sistema, ištvermė ir visa kita“, – pasakos Daugirdas.

Neretai vos pradėjus sportuoti ištinka nelauktos traumos, sukeliančios papildomus iššūkius. Tiek sportininkai, tiek medikai ragina pirmąsias treniruotes praleisti su profesionaliais treneriais, kurie paaiškins bei pamokins, kaip teisingai atlikti pratimus ir nepakenkti sau.

„Pati dažniausia trauma sporto medicinoje yra čiurnos raiščio patempimas. Tačiau kelio raiščio traumos yra sunkiausios, reikalaujančios ilgiausios reabilitacijos, kaip ir stuburo išvaržos. Didžiausia rizika, kuomet žmonės neturi įgūdžių, pirmą kartą ateina į salę ir bando be trenerio sportuoti, neturėdami supratimo nei apie apkrovas, nei apie svorius, nei apie atlikimo techniką. Tokie sportininkai patiria daugiausiai traumų“, – laidoje pasakos sporto medicinos ir reabilitacijos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius.

Tačiau kartais gyvenime nutinka atvejų, kuomet traumos neaplenkia ir puikiai sporto subtilybes išmanančių profesionalų. Ne taip seniai Daugirdas ruošėsi varžyboms, kai per treniruotę gatvėje jį partrenkė automobilis.

„Besiruošiant vienoms triatlono varžyboms, važiuojant dviračiu buvau partrenktas automobilio, tai sukėlė rimtas kojos problemas. Po jų visiškai nusilpo kojos raumenys, bandžiau ją visaip mankštinti, tačiau skausmas nedingo, kol nepradėjau tvirtinti raumenų, kurie laiko mano kelią ir stabilizuoja jo sąnarį“, – laidoje istorija dalinsis boksininkas.

Kai koja sugijo, užsimiršo ir ilgas gydymas, operacija, reabilitacija, tačiau sąnarių skausmai Daugirdą vis dar kartais aplanko, ypač besikeičiant orams ar skrendant lėktuvu. Specialistai teigia, jog tokių atvejų galima išvengti praturtinant mitybą grynos formos pirmo ir antro tipo kolagenu. Kolageno natūraliai yra gausu sąnarių kremzlėse, bet imant jo mažėti, kremzlės greičiau nusidėvi ir atsiranda skausmai.

„Ateina toks laikas, kuomet tampi labiau sąmoningas, imi labiau save mylėt ir prižiūrėt, stebėti, ką valgai. Deja, parduotuvių lentynose gausu nenatūralių maisto produktų, iš kurių neįmanoma gauti visų reikiamų medžiagų. Tokiu atveju maisto papildai yra labai reikalingi“, – tvirtins Daugirdas.

Alkoholio vartojimo padariniai – alkoholinio vaisiaus sindromas

Alkoholio vartojimas yra labai žalingas ir, deja, Lietuvoje itin dažnas žalingas įprotis. Alkoholio vartojimas turi daugybę neigiamų pasekmių žmogaus organizmui, tačiau specialistai ypatingą dėmesį skiria jo poveikiui smegenims. Su šia tema susijusi ir kita – alkoholinio vaisiaus sindromo problema, apie kurią šnekėti ir šviesti visuomenę taip pat yra labai svarbu.

„Būsimai mamai nėštumo metu vartojant alkoholį rizika yra didžiulė, galimos dvi būklės – akivaizdus vaisiaus sutrikimas, kuris matomas plika akimi, neišsivystę organai, fiziniai sutrikimai, arba kitas, lengvesnis ir paprastai net nematomas sutrikimas – psichologinis ir neurologinis pažeidimas, kuomet tokie vaikai iš pažiūros yra sveikai besivystantys, kalbantys, bet tam tikri jų psichologiniai momentai, tokie kaip atmintis, dėmesio sutrikimas, yra akivaizdžiai pažeisti“, – laidoje, rodomoje sekmadieniais 15 val. per TV8 televiziją, pasakos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja, gydytoja toksikologė Gabija Laubner.

Pasak specialistų, daugiausiai alkoholio vartoja jauni, darbingo amžiaus žmonės, tačiau nuo 2018 metų Lietuvoje įsigaliojusios alkoholio kontrolės įstatymo pataisos jau pradėjo duoti rezultatų ir Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įvardijo kaip vieną geriausiai besitvarkančių šalių su šia opia problema.

„Naujoji alkoholio kontrolės politika pradėjo duoti savo labai gerus rezultatus ir jeigu 2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija įvardijo Lietuvą kaip šalį, kurioje daugiausiai ir gausiausiai yra vartojamas alkoholis, tai šiandien šį įvaizdį mes smarkiai ėmėme gerinti“, – visuomenės pasiektais rezultatais džiaugsis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Bielian.

Mikropigmentacija – revoliucija ne tik grožio, bet ir medicinos srityje

Šiais laikais įvairios gyvenimo sritys persipina viena su kita, todėl ir medicina kai kuriais atvejais susilieja su išoriniu grožiu. Ypač, kai tai paliečia tam tikras pooperacines, traumines ar ligų pasėkmes, kuomet lieka randai, strijos ar kitokie odo pokyčiai.

„Mikropigmentacija yra saugi procedūra. Tai ilgalaikė korekcija įvedant į odos paviršių tam tikrą dažą. Gerai atlikta mikropigmentacija yra tada, kuomet ji yra nematoma ir nepastebima. Dabar net yra tendencija, jog grįžtama prie natūralumo, todėl meistras turi ne tik išmanyti odos anatomiją, bet ir koloristiką. Priklausomai nuo to, koks yra norimas tikslas, ar tai būtų veido bruožų ryškinimas, ar medicininė mikropigmentacija, nuo to priklauso kiekvienas dažas“, – laidoje pasakos mikropigmentacijos meistrė, sertifikuota lektorė Monika Poškutė.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka specialistams už įveiktą nenumaldomą skausmą

40 metų Izraelyje gyvenusi ir į Kauną prieš keletą metų grįžusi menininkė Bella Shirin skausmą nugaros apatinėje dalyje pajuto senai, dar gyvendama svetur. Nuolat geriami nuskausminamieji vaistai situaciją pagerindavo tik laikinai ir skausmo priepuoliai nuolat kartodavosi.

„Kuomet man Lietuvoje padarė rentgeną ir magnetinį rezonansą, aiškiai pamatė, jog yra tarpas tarp stuburo slankstelių, tad nervų šaknelės neturi kaip atsigulti į vietą. Ir kuomet jos pradeda siautėti, šokti suktinį, tada prasideda skausmai“, –  pasakos Bella.

Moteris tvirtina esanti pakanti skausmui, tačiau kuomet situacija pablogėjo taip, jog ji nebegalėjo paeiti, jai teko kreiptis į Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje esantį skausmo gydymo poskyrį ir čia dirbantį gydytoją anesteziologą reanimatologą gyd. Egidijų Gaučą, kuriam laidos rubrikoje ji ir nutarė skirti didžiausią padėką.