Klaipėdos „Neptūnas“ keliauja į kitą Europos taurės etapą mažiausiai kaip antrosios vietos F grupėje turėtojai. Vilniaus „Lietuvos rytas“ kovas baigs po pirmojo etapo, geriausiu atveju užimdamas priešpaskutinę vietą E grupėje.

Kas galėjo apie tai pagalvoti dar sezono pradžioje? Klausimų turime ir daugiau – ieškome atsakymų į keturis iš jų.

1. Kas kaltas dėl „Lietuvos ryto“ fiasko?

Trumpai ir aiškiai – „Lietuvos ryto“ vadovai.

Ne Marcelo Nicola ir ne Aurimas Jasilionis ar juo labiau Arvydas Gronskis yra atsakingi dėl tokio „Lietuvos ryto“ pasirodymo. Ir ne Nicolas Laprovittola, nors jis tapo bene didžiausiu nusivylimu aikštėje.

Visos kritikos strėlės turėtų skrieti į Gedvydą Vainauską, Darių Gudelį, Martyną Purlį ir kiekvieną „Lietuvos ryto“ valdybos narį, kuris toleruoja esamą situaciją.

„Lietuvos ryto“ klubo vadovybė visada buvo aukščiau už kitus. Jeigu „Žalgirio“ ar juo labiau „Neptūno“ klubo direktoriai ar valdybos nariai visada yra žemiški ir lengvai pasiekiami, tai Vilniaus klubo vadovai daugiau laiko praleis „Siemens“ arenos ložėse su ypatingai svarbiais politikais ar verslininkais, nei nusileis į apatiniame aukšte esančią komandos rūbinę ar juo labiau palaikys draugiškus santykius su žurnalistais.

Teoriškai, klubui vadovauti turėtų M. Purlys – bene vienintelis žmogus klube, kuriam tai – pagrindinis darbas. Tačiau praktiškai pirma ir paskutinė yra Vainausko nuomonė, kuris be krepšinio turi žiniasklaidos kanalą, reikalaujantį daug dėmesio.

Situaciją viešumo prasme bandė keisti D. Gudelis, pernai netikėtai išniręs kaip žmogus, pristatęs Kšištofą Lavrinovičių, ir vėliau vaidinęs ryškų vaidmenį atleidžiant Virginijų Šeškų. D. Gudelis turi kitokį požiūrį į kai kuriuos klausimus nei G. Vainauskas, tačiau jam „Lietuvos rytas“ – taip pat ne pagrindinė veikla. Jis turi viešųjų ryšių įmonę, o šį sezoną dar tapo ir Regionų krepšinio lygos (RKL) prezidentu.

Ar įsivaizduojate „Žalgirio“ direktorių dar vadovaujantį kitai lygai?

Kai turi tiek reikalų, krepšinis nėra svarbiausias dalykas. Ir tada begėdiškai pavėluoji su vienos klaidos pripažinimu bei M. Nicolą atleidi stipriai per vėlai. Tada laikinuoju treneriu paskiri strategą, kuris niekada nėra dirbęs su jokia aukšto lygio vyrų komanda. Tada ir jį pakeiti kitu laikinuoju treneriu.

Tarp viso to, dar išeini į televizijos eterį ir pareiški, kad „netrukus bus naujas vyriausiasis treneris“ ir „turime 4 kandidatus“.

Kas nutinka, kai paskui neatsakai už savo žodžius? Nieko. Tiesiog komanda iškrenta iš Europos taurės po pirmojo etapo, į priekį praleisdama vengrų klubą.

2. Ar „Lietuvos rytas“ dabar keisis?

Likusius pusę metų vilniečiai žais tik LKL. Galbūt kai kuriems žaidėjams tai – nieko nekeičiantis faktas, tačiau kaip į tai turėtų reaguoti Artūras Gudaitis, norintis praverti NBA duris? Jis turėjo galimybę žaisti Eurolygoje, būti pagrindinis komandos vidurio puolėjas ir tobulėti su geriausiais Europos krepšininkais, o dabar turės varžytis tik LKL.

Arba Antanas Kavaliauskas? Vasarą jis pratęsė sutartį su Vilniaus klubu norėdamas į gimtąjį miestą grąžinti LKL čempionų trofėjų, todėl savo tikslo kol kas nepaleido. Tačiau vargu ar jis galėjo pagalvoti, kad žaidimas Europoje baigsis nė nesulaukus naujų metų.

O kaip gi N. Laprovittola? Akivaizdu, kad „Lietuvos rytas“ jam yra tik tarpinė stotelė į ateities kontraktus ir galimybė pasirodyti kitiems klubams. Kam dabar pasirodysi žaisdamas su „Lietkabeliu' ar „Dzūkija'?

Šie trys krepšininkai kartu sudėjus per mėnesį uždirba apie 80 tūkst. eurų. Ar „Lietuvos ryto“ vadovybė ryšis juos parduoti, žinodama, kad beliko tik LKL kovos?

Jeigu būtų sunku įsivaizduoti klubą paliekančius A. Gudaitį ir A. Kavaliauską, kurie turi ilgalaikius kontraktus, tai N. Laprovittolos pardavimas būtų absoliučiai logiškas žingsnis. Jeigu kažkas linkęs už šį krepšininką sumokėti išpirką, kodėl gi nepaėmus šių pinigų, nei po sezono likus tuščiomis?

3. Kaip į likusią sezono dalį reaguos fanai?

Pernai „Lietuvos rytas“ visą sezoną žaidė treniruočių salėje, taip tarsi nuleisdamas savo kartelę iki provincijos, o ne sostinės klubo lygio. Likusią šio sezono dalį vilniečiai žais ten pat (išskyrus dvikovą su „Žalgiriu“), tačiau skirtumas tas, kad ten žais LKL, o ne Europos taurės rungtynes.

Prisivilioti žiūrovus į LKL rungtynes yra sudėtinga ne vienai komandai, todėl faktas, kad „Lietuvos rytas“ nebežais Europoje, tikrai nepridės šiai ekipai populiarumo sostinėje. Čia paskutiniu metu futbolas ir netgi ledo ritulys sugeba surinkti panašius žiūrovų skaičius kaip krepšinis.

Iki LKL reguliariojo sezono pabaigos „Lietuvos rytui“ per 4,5 mėnesio lieka sužaisti 26 rungtynes. Tai reiškia, maždaug po 5 dvikovas per mėnesį.

Mažai rungtynių, maža salė ir nusivylimas po prasto pasirodymo Europos taurėje. Kažkas man kužda, kad sirgaliai dar labiau nusisuks nuo komandos, kuri dar prieš šešerius metus buvo Vilniaus pasididžiavimas.

4. Ar Dainius Adomaitis dabar gali jaustis nugalėtoju?

D. Adomaitis 2014 metų balandį buvo paskirtas „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu. Jo vadovaujamai komandai tada pavyko sezoną pabaigti pergalingai, tačiau laimėjus tik trečią vietą. Nesėkmė pusfinalio serijoje su „Žalgiriu“ lėmė tai, kad „Lietuvos ryto“ vadovai nusprendė nepratęsti kontrakto su strategu.

D. Adomaitis tada pasirinko Utenos „Juventus“ pasiūlymą ir su kur kas kuklesne sudėtimi pasiekė tą patį, ką su „Lietuvos rytu“ prieš metus.

Šiemet D. Adomaitis stojo prie „Neptūno“ vairo ir nepaisant buksavimo LKL, žengė į kitą Europos taurės etapą. „Neptūno“ sudėtis – tikrai silpnesnė nei „Lietuvos ryto“, o grupė – kur kas sudėtingesnė, bet uostamiesčio ekipa pasiekė savo.

Po  paskutinių rungtynių Klaipėdoje šios ekipos veteranas Donatas Zavackas pabrėžė trenerio D. Adomaičio indėlį į pergalę ir apskritai į tai, kad „Neptūnas“ žais kitame etape. D. Zavackas krepšinį supranta geriau nei dauguma mūsų, todėl jo žodžiai turėtų būti papildoma druska ant žaizdos „Lietuvos ryto“ vadovams.

Nes jeigu jiems, o ypatingai G. Vainauskui, rūpėtų komanda, dabar jie savęs turėtų klausti, kodėl D. Adomaičiui nesuteikė antro šanso dar 2014 metų vasarą. Kodėl suteikė V. Šeškui, kodėl suteikė M. Nicolai, kodėl suteikė A. Jasilioniui, bet ne D. Adomaičiui.

Juk D. Adomaitis per naktį netapo solidžiu treneriu, kuriuo pasitiki ir krepšininkai, ir klubo vadovai. Toks jis turėjo būti dar „Lietuvos ryte“ ir klube dirbantys vadovai turėjo tai matyti.

Bet, tam, kad matytumei, turi nusileisti ant žemės. Matyt, kai sėdi už stiklo „Lietuvos ryto“ treniruočių salės ložėje (taip, yra ir tokia), viskas atrodo kiek kitaip.