„Didžiąją savo žaidėjo karjeros dalį tikrai negalvojau tapti treneriu, – interviu su oficialiu Eurolygos puslapiu sakė Š. Jasikevičius. – Žaidimas ir trenerio darbas yra du labai skirtingi dalykai. Kaip žaidėjas, žinoma, stengiesi laimėti, bet daugiausia nerimauji dėl savęs ir dėl to, kas tau pavyko, o kas ne. Kaip treneris tu galvoji apie 12 kartų daugiau dalykų, galbūt net daugiau, nes galvoji apie kiekvieną žaidėją, kiekvieną situaciją. Ir visada yra papildomų dalykų – atsakomybės su savo štabu, medikais, žiniasklaida, su viskuo, kas yra aplinkoje, todėl tai didžiulė atsakomybė“, – teigė jis.

„Galų gale pradėjau galvoti, kad treneriu galėčiau tapti būdamas 34 ar 35 metų. Karjerai einant į pabaigą, aš pradėjau atidžiau stebėti savo trenerių darbą, ką jie daro ir kodėl, jų reakcijas, reakcijų priežastis. Tai atsitiko natūraliai per paskutinius dvejus ar trejus mano karjeros metus. Pradėjau apie tai galvoti, nes galėjau jausti, kad nesu tas pats žaidėjas ir negaliu taip pat gerai žaisti, kaip pike, daryti tų pačių dalykų, todėl vienas dalykas vedė prie kito. Bėgant laikui pradedi šiek tiek grįžti atgal ir stengiesi prisiminti situacijas, kurias išgyvenai, ir net bandai mokytis iš dalykų, kurie nepatinka pas kitus trenerius, dalykų, kurių neįgyvendini ir pakartoji tą pačią klaidą toje pačioje situacijoje. Svarbu mokytis iš visko. Niekas nėra tobulas ir nedarome visko gerai 100 proc. laiko, todėl stenkitės iš to pasimokyti. Patirtis visada padeda“, – sakė Š. Jasikevičius.

Didžiąją savo žaidėjo karjeros dalį tikrai negalvojau tapti treneriu.

Vieni paskutinių Š. Jasikevičiaus trenerių buvo elitiniai – Željko Obradovičius Atėnų „Panathinaikos“ klube ir Xavi Pascualis „Barcelonoje“.

Dirbdamas su Ž. Obradovičiumi lietuvis suprato, kaip svarbu žaidėjams kelti išskirtinai aukštus standartus, nepamirštant, kad jie taip pat yra žmonės.

„Kiekvieną dieną iš žaidėjų reikia reikalauti maksimumo, o tai nėra lengva, – aiškino Š. Jasikevičius. – Tuo pat metu jūs turite išlaikyti pusiausvyrą, kad suprastumėte juos ir tai, ką jie išgyvena įvairiose situacijose ištisus metus bei palaikyti juos sunkiomis akimirkomis. Žaidėjai turi jausti, kad jūs tikrai juos palaikote ir jie turi jūsų užnugarį. Visada bandoma išlaikyti pusiausvyrą tarp to, kaip atimti 100 proc. iš žaidėjų ir kaip to reikalauti be jokių pasiteisinimų. Bet jūs turite suprasti, kad jie nėra robotai. Jie turi savo gyvenimus ir jūs turite rasti pusiausvyrą.“

Nors dauguma iš mūsų turi galimybę pamatyti Ž. Obradovičių tik žaidimo režime, intensyvų ir susikaupusį šalia aikštės, Š. Jasikevičius atskleidė, jog už aikštelės ribų jis turi visiškai skirtingą pusę.

„Jis kartais numetą juokelį privačiame pokalbyje. Asmeninė pusė su žaidėjais yra labai svarbi, ir atrodo, kad ji tampa vis svarbesnė. Taip aš bendravau su Željko. Tuo pat metu Željko sukūrė tokius santykius tarp žaidėjo ir trenerio, kad bendravimas buvo labai nuoširdus. Jis tavęs be reikalo negirs. Jei neatlieki savo darbo, apie tai tikrai sužinosi pirmas. Manau, kad sąžiningumas kartais yra skausmingas, bet tebūnie. Žaidėjas turi suprasti, kad spaudi iš jo viską, kas geriausia dėl komandinės naudos. Žaidėjai mokosi iš situacijų ir bando reaguoti, bet tuo pat metu komanda siekia rezultatų, o jie nėra lengvai pasiekiami, todėl žaidėjai turi labai stengtis“, – pasakojo JŠ. asikevičius.

Kai 2012 m. Šaras paliko „Panathinaikos“ ir antrą kartą prisijungė prie „Barcelonos“, Katalonijoje lietuvis sutiko visai kitokį charakterį nei Željko – Xavi Pascualį, kuris dabar treniruoja Sankt Peterburgo „Zenit“.

Žaidėjai turi jausti, kad jūs tikrai juos palaikote ir jie turi jūsų užnugarį.

Š. Jasikevičius įvertino X. Pascualio svarbą kuriant savo, kaip trenerio metodus, nors jie kartu praleido tik vieną sezoną

„Taktiškai jis yra neįtikėtinas, kuomet yra ruošiamasi kiekvienoms rungtynėms. Iš jo sužinojau, kad galite pasiruošti rungtynėms labai greitai, taikant įvairius būdus, kad priešininkas išsimuštų iš pusiausvyros. Jis yra vienas iš tų vyrukų, kuris taktiškai atlieka didžiausią darbą Europoje. Kuomet žaidžiau profesionaliai, visuomet ieškojau priežasčių, kodėl treneris priima vieną ar kitą sprendimą. Xavi įrodė, kad nuo vienų iki kitų rungtynių galima ekstremaliai pakeisti taktiką, o kai mačas pasibaigia, jį pamiršti ir judėti prie kito. Jis yra vienas geriausių ir iš jo išmokau labai daug“, – sakė Š. Jasikevičius.

Š. Jasikevičius pripažįsta, kad dažnai kalbasi su kitais Eurolygos treneriais , tačiau taip pat yra ir ribos.

„Su artimaisiais daug kalbamės, dalinamės istorijomis, įvairiomis situacijomis ir stengiamės iš jų pasimokyti. Galite paklausti kito trenerio, ką jis darytų tam tikroje situacijoje, bet apskritai viską reikia išsiaiškinti patiems, nes kas tinka vienai komandai, gali netikti kitai“, – teigė Europos čempionas.

Be vyr. trenerių „Barcos“ treneris tai pat pabrėžė svarbų savo asistentų vaidmenį užtikrinant, kad jis išspaustų maksimumą tiek iš savęs, tiek visų aplinkinių.

„Turite susidaryti aiškų vaizdą apie tai, ką treneriui duoda kiekvienas asistentas, o man patinka turėti skirtingų tipų žmones, – aiškino Š. Jasikevičius. – Tačiau taip pat reikia mesti jiems iššūkį, užduoti klausimus ir nuolat bendrauti. Visi turi būti pasirengę pareikšti savo nuomonę, bet galiausiai viskas vis tiek krenta ant vyriausiojo trenerio pečių. Visi stengiasi padėti, o mano darbas yra priimti kuo daugiau informacijos iš padėjėjų ir, tikiuosi, priimti teisingą sprendimą. Arba bent jau priimti sau priimtiną sprendimą ir gyventi su juo.“

Prisimindamas savo ankstesnius komentarus apie žmogiškąją žaidėjų pusę, Š. Jasikevičius taip pat pripažino, kad yra svarbu rūpintis savo sveikata ir reikia skirti laiko atsiribojimui nuo daug nervų reikalaujančio trenerio darbo.

„Reikia rasti būdą, kaip atsijungti nuo visko, kas yra sezono metu nėra lengva. Kai žaidėjas turi laisvą dieną, ją skiria sau. Tuo metu Treneris dar turi suplanuoti daug dalykų: kitą treniruotę, kitą išvyką, kitas rungtynes, kitą vaizdo peržiūrą. Taigi, tai sunki profesija, dėl to nekyla abejonių. Kartais leidžiu laiką su lyderystės treneriu, su kuriuo susipažinau Kaune. Mes ir toliau keičiamės el. laiškais ir telefono žinutėmis. Visada mėgstu informaciją. Informacija yra gerai, bet kai informacijos per daug, aš ją išjungiu ir stengiuosi nuo jos atsiriboti“, – užbaigė treneris.