Įspėjimų neišgirdo

Papildomos – ketvirtosios – dvikovos serijoje iki trijų pergalių prireikė po to, kai išvykoje kaunietės 66:71 pralaimėjo Marijampolės "Sūduvai", kuri sušvelnino rezultatą 1:2.

"Jei turėčiau tokią ekipą, kaip "Sūduva", galėčiau neiti į treniruotes, tik į varžybas. Komandą galėtų treniruoti ir daktaras", – pokštavo "Hoptrans-Sirenų" strategas Linas Šalkus.

Jis neatrodė nuliūdęs po dramatiškos savo auklėtinių nesėkmės. Nors pirmoji rungtynių dalis buvo apylygė, trečią kėlinį "Sūduva" pirmavo 48:30.

L.Šalkus, prisiminęs šią atkarpą, prisipažino netikėjęs, kad jo ekipai pavyks atsitiesti, o "Sūduvos" treneris Rimvydas Samulėnas teigė numanęs, kad kova dar nebaigta.

"Kai pirmavome, savo komandą perspėjau, kad varžovės nepasiduos, dar spaus, bet žaidėjos nepatikėjo", – sakė R.Samulėnas.

Gynėjos rekordas

"Hoptrans-Sirenų" viltis atgaivino Santa Okockytė: 175 cm ūgio gynėja viena surinko beveik du trečdalius savo komandos taškų – 40 (pataikė 6/14 dvitaškių, 6/8 tritaškių ir 12/22 baudų metimų).

Tai asmeninis krepšininkės rekordas ir ketvirtasis rezultatas per visą LMKL istoriją (2010 m. Ieva Tarė per vienas rungtynes surinko 53 taškus, o 2009 m. Vitalija Kaminskytė ir Aušra Bimbaitė – atitinkamai 41 ir 45 taškus).

"Santa gali žaisti dar geriau. Nežinau, kodėl ji tik pas mane taip žaidžia, o Lietuvos rinktinėje – ne", – svarstė L.Šalkus.

"Viena žaidėja negali laimėti rungtynių", – reziumavo R.Samulėnas.

Švęs Raudondvaryje

"Jei mes iškovotume pirmąją vietą, turėtume gauti aukso medalius su brangakmeniais, nes paprastų aukso medalių komanda jau nusipelnė taip žaisdama finale, – pažymėjo L.Šalkus. – Krepšininkėms galiu tik padėkoti, kad jos taip kaunasi. Tai ir yra mūsų stiprybė. Kažkas kalbėjo, kad nežino tokios komandos kaip "Hoptrans-Sirenos". Gal dabar sužinos."