- LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Amžinas medaus mėnuo – įmanomas, o pasaka vedybomis tik prasideda. Taip tikina Andrė Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas, emocinio ir dvasinio intelekto lavinimo bei asmeninio tobulėjimo lektoriai.
Išanalizavę ir net išbandę daugybę santykių aspektų, tyrę aistras ir peržiūrėję porų nesusikalbėjimo kampus, šie lektoriai gali įvardyti ne vieną motyvą apie tikrąjį vyriškos bei moteriškos prigimties indėlį į darną.
Judviejų rytas prasideda nuo meditacijos. Ši pora renkasi ne puolimą stačia galva į darbus, o pusvalandį tam, kad, kaip sako patys, išgirstų save ir išlaikytų ryšį su savimi.
„Jeigu prarandi ryšį su savimi, gyvenimu niekados nebūsi patenkintas, nes jame nebus tavęs, nes tu neturėsi laiko įsiklausyti į save, savo džiaugsmą“, – sako R. Židžiūnas.
Vyro teigimu, tai – šiuolaikinių žmonių bėda: jie negirdi savęs, nemoka atsipalaiduoti. „Nemoka pabūti su savimi, išgirsti, ko nori, kas natūralu, kas vyksta juose, ko nori kūnas, ko nori emocijos. Tai – labai svarbi dalis ir jai būtina skirti laiko“, – pasakoja lektorius. Jo žodžiais, tai reikia daryti planingai. Pora renkasi tuo užsiimti rytais ir vakarais.
Tai, apie ką jiedu kalba, yra patys išmokę ir patyrę. Kažkada jiedu buvo mokytojas ir mokinė, dabar – mylimieji ir, kaip patys sako, mokytojai vienas kitam, kitiems žinomi kaip emocinio ir dvasinio intelekto lavinimo lektoriai.
Susipažino jiedu R. Židžiūno vestuose kursuose, į kuriuos A. Pabarčiūtę, tuomet studijavusią Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nukreipė jos dėstytojas.
Jauna studentė nuėjo lavinti emocinio intelekto ir, rodos, paradoksas, bet teko mokytis ir moteriškumo. „Kiekviename vyre egzistuoja vidinė moteris, kiekvienoje moteryje – vidinis vyras. Rimvydas mokė, ką reiškia moteriška būsena, nors buvau jauna ir jaučiausi labai moteriška, patyriau šoką, nes supratau, kad moteriška energija manimi neteka“, – prisimena A. Pabarčiūtė.
Kaip elgtis ir kaip nesielgti, jei nori tobulų santykių ir metų metus trunkančios idilijos? Apie visa tai – laidos „Stilius“ reportaže.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...