Deja, nesame racionalūs – dažniausiai vadovaujamės ne protu, o jausmais. Mus jau milijonus metų valdo emocijos. Jos tiesiog stipresnės už protą, nes kur kas ilgiau gyvena smegenyse. Štai kodėl žmoniją nuolat krečia krizės, karai ir kitos nelaimės.

Emocijų įtaką mūsų elgesiui mėgina suprasti ekonomistai, psichologai, net prekybininkai ir reklamų kūrėjai. Tuo susidomėjo ir animatoriai, šiemet sukūrę itin gerai kritikų įvertintą filmą „Išvirkščias pasaulis“. Istorija net patiems mažiausiems žiūrovams padeda įsivaizduoti, kaip veikia mūsų smegenys, kaip formuojasi atsiminimai, kodėl tokia svarbi yra Džiaugsmo, Liūdesio, Pykčio, Pasibjaurėjimo ir Baimės bendrija, jų santykiai mūsų galvose. Pakalbėkime apie emocijas ir jų reikšmę, formuojant mūsų asmenybę ir apie eksperimentus, padedančius geriau suvokti jų sutrikimo mechanizmus.

„Manau, tai labai naudingas filmas tėvams ir vaikams, paaiškinantis, kad mūsų smegenyse gyvena tos emocijos. Filmas skirtas parodyti, kokia prasminga yra liūdesio emocija. Nes liūdesys yra ta emocija, kai susidurdami su netektimis, mes įsisąmoniname savo praradimus. Kaip parodyta filme, kai užplūsta liūdesys, mergaitės jausmai susitvarko ir ji vėl pradeda gyventi. Taip pat filme rodomas centras, iš kurio emocijos valdo mergaitės elgesį“, – pasakoja neurobiologė, doktorantė Laura Mačiukaitė.

Tyrimams – milijardai

Penkios pagrindinės emocijos glūdi migdoliniame branduolyje. Taip pat filme atsispindi, kaip kiekviena emocija valdo mergaitės elgesį. Iš tiesų, komandą reikšti vieną ar kitą emociją gauname iš kaktinės skilties.

Tyrimais nustatyta, jog smegenų brendimo laikotarpiu prieškaktinė žievė subręsta vėliausiai. Štai kodėl iki brandos gan sunku valdyti emocijas.

„Šiame filme parodyta, kad mergaitė patyrė labai daug, gyvendama kitame mieste. Atvažiavus ji susiduria su daugybe sunkumų. Jai reikia supykti, kad ji prisitaikytų prie pakitusių gyvenimo sąlygų“, – sako L. Mačiukaitė.

Filmas, kuriame išradingai ir su humoru pateikiama naujausia informacija apie smegenų struktūrą, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties susiformavimo arba irimo mechanizmus, atspindi augantį mokslininkų susidomėjimą smegenų tyrimais. Mat vis daugiau žmonių pasaulyje kenčia nuo psichinių ir neurodegeneracinių ligų. Todėl prieš porą metų JAV pradėtas projektas, kuriuo siekiama sukurti tikslų smegenų aktyvumo žemėlapį.

„Europa irgi neatsilieka. Šiuo metu vyksta „Human Brain Project“. Jo biudžetas – 1 mlrd. eurų, dalyvauja 24 šalys, 112 tyrėjų grupių. Jo tikslas – apibendrinti turimą informaciją ir kryptingai sukurti smegenų veiklą paaiškinantį modelį“, – teigia neurobiologas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Augantys kompiuterių pajėgumai ir galingi statistiniai metodai jau padeda mokslininkams įvertinti pavienių neuronų veiklą, skirstyti juos į grupes. Naujosios technologijos labai efektyvios ir leidžia kitaip pažvelgti į daugelį procesų.

„Pagrindinis privalumas – galima tirti žmogaus smegenyse vykstančius procesus. Atpuola perkėlimo iš gyvūno problema. Kitas dalykas – tai neintervenciniai metodai. Žmogus atlieka tam tikras užduotis ir galima stebėti, kas vyksta“, – sako O. Rukšėnas.

Magnetinio rezonanso vaizdinimo (MRI) technologija sugeba išskirti beveik tris šimtus skirtingų regionų žmogaus smegenyse ir įvertinti jų aktyvumą. Naudojant naujausią metodo atmainą – difuzinį MRI (difusion tensor imaging), stebima vandens cirkuliacija smegenyse, tiriant atskirų zonų sąveiką.