- Agnė Kairiūnaitė, Bernardas Šaknys, LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu minimas terminas „tapsmas suaugusiu“, rodantis, kad tai – ilgas procesas, galintis tęstis nuo 18 iki 28 metų. Taip sako Vilniaus universiteto profesorė Laima Bulotaitė. Anot jos, tapimas suaugusiu susijęs su įsipareigojimais – studijų metais nevengę vartoti psichotropinių medžiagų, žmonės liaujasi tai darę, vos tik sukuria šeimas ir susilaukia vaikų.
– Kada žmogus tampa suaugusiu?
– Psichologai bando nustatyti tą amžiaus ribą, nes ji dažnai reikalinga – tam tikros pareigos, įsipareigojimai susiję su amžiumi. Kai žmogui sukanka kažkiek metų, priskiriame jį vaikui, paaugliui arba suaugusiajam. Tačiau tapimas suaugusiu siejasi su tam tikrai įvykiais.
Dažniausiai žmogus suaugusiu laikomas tada, kai baigia mokslus, sukuria šeimą, randa rimtą darbą ir tampa atsakingesnis. Bet pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad laikas, kada prasideda suaugėlystė, labai pasikeitė. Atsirado net terminas „tapsmas suaugusiu“, kuris rodo, kad tai procesas.
Nėra taip, kad sukanka kažkiek metų ir žmogus jau suaugęs. Tai susiję su daug dalykų. Pavyzdžiui, mokslų baigimas. Anksčiau žmonės studijas baigdavo būdami 21–22 metų, jie iš karto įsidarbindavo. Dabar normalus ne tik mokymasis visą gyvenimą, bet ir studijos universitete sulaukus vyresnio amžiaus. Žmonės vėliau baigia mokslus, vėliau įsidarbina.
– Kokie kiti kriterijai, rodantys, kad žmonės suauga vėliau?
– Dar vienas kriterijus – šeimos sukūrimas. Pasidomėjau, kaip keičiasi besituokiančių žmonių amžius. 2011 m. vidutinis pirmą kartą vedančių vyrų amžius buvo 29 metai, o štai 2007 m. – 27 metai. Taigi žmonės tuokiasi būdami vis vyresni. Vedybos ir vaikų turėjimas rodo įsipareigojimą. Daug kas sako, kad žmonės, kurie nebaigė mokslų, neturi šeimos nėra per daug įsipareigoję ir gali gyventi sau.
Vedybos ir vaikų turėjimas rodo įsipareigojimą.
– Ar buvimas suaugusiu tiesiogiai susijęs su įsipareigojimais?
– Šiek tiek susijęs, čia galima kalbėti apie bet kurią sritį. Kadangi pati daugiausia dirbu priklausomybių srityje, duosiu pavyzdį apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Anksčiau didelį susirūpinimą kėlė narkotikų vartojimas klubuose ar kitų pasilinksminimų metu. Paaiškėjo, kad kuomet žmonės, vartoję tuos narkotikus, baigia mokslus ar sukuria šeimas, jie liaujasi tai darę. Jie įsipareigoja, galvoja apie savo vaikus, gerą pavyzdį ir pan. Taigi įsipareigojimas yra svarbus suaugusiojo bruožas.
Tapsmo suaugusiuoju laikas dabar yra nuo 18 iki 25 metų. Kai kurie psichologai net ima sakyti, kad iki 28 metų. Iki šio amžiaus dalis žmonių dar neranda rimto darbo. Studentai dirba, bet laikinus darbus ir sako, kad tai tik įsibėgėjimas, savęs ieškojimas. Šiam amžiaus tarpsniui būdingos tapatumo paieškos.
Nors dar iki šiol jaunuoliai kai kada spaudžiami greitai nuspręsti, kuo jie nori būti. Visgi žmogus negali pasirinkti gyvenimo kelio per kelis metus. Reikia leisti savęs ieškoti. Vakarų valstybėse įprasta iki 2–3 kurso universitete studijuoti bendrus dalykus, nesirenkant specializacijos. Juk tik vėliau studentai pamato, kas juos domina. Lietuvoje jau pirmame kurse reikia kažką rinktis.
– Vienas iš kriterijų, būdingų suaugusiesiems, – išsilavinimas. Kai kurie žmonės neturi aukštojo išsilavinimo, tad ar galima galvoti, kad jie netapo suaugusiais?
– Taip, tai vienas iš kriterijų, nes susijęs su įsidarbinimu. Žmonės, kurie baigia tik mokyklą, iš karto pradeda dirbti, tai juos labai pakeičia. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių išsilavinimas žemesnis, tuokiasi anksčiau, tam įtakos turi ir pinigų turėjimas. Tie, kurie ima dirbti po mokyklos ir užsidirba, jaučiasi vyresni už kitus savo bendraamžius, labiau savimi pasitiki.
– Galima išgirsti teiginių, kad šiuolaikiniai dvidešimtmečiai išgyvena ketvirčio amžiaus krizę, kuri susijusi su nerimu, nežinojimu, kuo būti, ar kurti šeimą, ar keliauti. Tai sukelia daug problemų. Ar tokia krizė iš tiesų yra?
– Galbūt, kai kas apie tai kalba. Žymus raidos psichologas Erikas Eriksonas vienas pirmųjų tyrinėjo visus žmogaus amžiaus tarpsnius. Kalbėdamas apie paauglystę jis sakė, kad tam skirtas per mažas laiko tarpas. Paaugliai pernelyg skubinami kažką pasirinkti. Todėl jis siūlė tapatumo moratoriumą. Tai – sprendimas, atidėtas laike.
Butas ar automobilis vyresniems žmonėms atrodo kaip vertybė, o jaunų žmonių vertybės kitokios.
Nereikia skubinti žmogaus, jei jis negali apsispręsti, kuo būti, turi daug pasirinkimų. Psichologai kalba, kad yra daug nelaimingų žmonių, daug savižudybių. Gal taip yra dėl to, kad tam tikru etapu žmonėms neleidžiama pasirinkti? Juk kai pasirenki kažką studijuoti, sunku tai mesti ir eiti kitur. Teoriškai lengva, bet juntamas didelis spaudimas iš tėvų pusės, iš visuomenės. Taip ir studijuojami nemėgstami dalykai, vėliau žmogus jaučiasi nelaimingas ir po studijų. Jie būna nelaimingi ir visą gyvenimą, nes dirba nemėgstamą darbą.
Reikia leisti jaunuoliams po mokyklos baigimo ieškoti savęs. Labai gerbiu, kai vyresni studentai, paklausti, ką veikė po mokyklos baigimo, sako – savanoriavau, keliavau, dabar jau apsisprendžiau, kuo noriu būti. Galima žavėtis tokiu žmogumi, bet nujaučiu, kokį spaudimą iš tėvų ir mokytojų jis jautė.
– Pastebima, kad jauni žmonės neskuba pirkti nei automobilių, nei butų ar kitų prabangių daiktų. Ką tai reiškia?
– Kaip minėjau, jauni žmonės ieško savęs ir nenori padaryti klaidų. Nusipirkęs vieną automobilį ar butą, gali pamatyti dar geresnį. Gali keistis gyvenimo būdas, siekiai ir planai. Butas ar automobilis vyresniems žmonėms atrodo kaip vertybė, o jaunų žmonių vertybės kitokios. Jie investuoja į kitokius dalykus, todėl tokios tendencijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už tai, kaip jaučiamės, esame atsakingi patys
Ar dažnai pagaunate save elgiantis taip, kad visi šalia jaustųsi gerai, nes jei kitas supyks, bus nemalonu, sutriksite, jausitės kaltas? Jei taip, gali būti, kad esate emociškai priklausomas nuo kito žmogaus. Jei savo emocijas, jausmus ir vi...
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins4
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...