- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeimoms ruošiantis naujiems mokslo metas, nemažai vaikų gali nerimauti dėl grįžimo į klasę – ypač po pandemijos pakilimų ir nuosmukių. Psichologė Jolita Stipinienė atkreipia dėmesį, kokie požymiai išduoda, kad atžalų emocinė būklė suprastėjo, ir dalijasi patarimais, kaip moksleiviams padėti susitvarkyti su įtampa, stresu ir nerimu.
Psichologiniai iššūkiai
Psichologė pastebi, kad, artėjant rugsėjo 1-ajai, nerimas, stresas, įtampa ypač sustiprėja tiems vaikams, kurie per pastaruosius metus patyrė bendravimo ar mokymosi sunkumų.
„Pavyzdžiui, jeigu vaikas neturi draugų arba patyrė patyčių, jis nenori eiti į mokyklą. Arba jeigu kuris dalykas nesiseka, nerimą paaštrina dar ir baimė, kaip į tai reaguos suaugusieji – tėvai, mokytojai“, – pavyzdžiais dalijasi psichologė.
Daug paauglių pabrėžia, kad stresą kelia ir pasikeitęs mokslo krūvis. Tai ypač gali paveikti jautresnius vaikus ar lėčiau įsisavinančius informaciją.
Psichologinių iššūkių gali būti dar daugiau tiems mokiniams, kurių laukia reikšmingi pokyčiai. Pavyzdžiui, pirmokai žengia į visiškai naują gyvenimo etapą – keičiasi vieta, mokymosi aplinka, draugai ir t.t. Penktokams atsiranda savų iššūkių – vietoj vieno mokytojo dabar jų bus daugiau, keisis auklėtojas ir mokymosi struktūra.
„Paaugliams nerimą ima kelti ne tik patys mokslai, bet ir mintys, kaip juos priims kiti. Daug paauglių pabrėžia, kad stresą kelia pasikeitęs mokslo krūvis. Tai ypač gali paveikti jautresnius vaikus ar lėčiau įsisavinančius informaciją, daugiau iš savęs reikalaujančius arba tuos, kuriems suaugusieji daro didelį spaudimą“, – pasakoja J.Stipinienė.
J. Stipinienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Į ką atkreipti dėmesį
Apie patiriamą nerimą, stresą signalizuoja ne tik vaiko elgesys. Vaikas gali jausti ir fizinių negalavimų. Pavyzdžiui, pradinukams rytais gali pradėti skaudėti pilvą. Jie skundžiasi, kad negera, sunku atsikelti, nubusti, rytais daugiau verkšlena, skundžiasi, kad neišsimiegojo. Jautresniems vaikams tai gali prasidėti ir likus savaitei iki mokyklos, nes jie jau pradeda nerimauti.
„Šiuos požymius tėvams gali būti sunku atpažinti, nes galvojama, kad vaikas tiesiog kažko netinkamo užvalgė, apsinuodijo maistu. Bet reikia atkreipti dėmesį į tokius negalavimus, ypač jeigu anksčiau to nebūdavo. Jie gali reikšti, kad vaikas itin stresuoja dėl naujo artėjančio etapo“, – įspėja J.Stipinienė.
Vyresniems vaikams didelė įtampa, nerimas gali sukelti galvos skausmą ar svaigimą, nuotaikų kaitą, miego problemų. Pavyzdžiui, vakarais jiems sunku užmigti, o naktį dažnai prabunda. Pasak psichologės, jeigu tai tęsiasi tris keturias savaites, galima įžvelgti, kad vaikui jau gali reikėti pagalbos.
Psichologinius iššūkius atskleidžia ir elgesys mokykloje: sunku susikaupti, suprastėja dėmesio koncentracija, išryškėja charakterio kraštutinumai – arba vaikas labai aktyvus, arba, atvirkščiai, užsisklendžia, laikosi nuošalyje.
Ką verta padaryti
J.Stipinienės teigimu, daug įtakos vaikų emocinei būklei daro įdirbis. Jeigu jau nuo ketverių metukų skatinamas vaiko savarankiškumas, iniciatyvumas, vengiama didelės kritikos, tai ir ūgtelėjus nauja aplinka nesukels tiek daug streso, jis nebijos paklausti, ko nežino, nebijos užkalbinti kitų vaikų.
Bet net jeigu vaiko pasitikėjimui savimi nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, tolesnis tėvų elgesys situaciją gali pagerinti. Psichologės teigimu, su vaikais reikia tiesiog paprastai kalbėtis.
„Jeigu vaikas klausia apie mokyklą, reikia labai žmogiškai, aiškiai atsakyti – pavyzdžiui, kad tai vieta, kur vaikai kartu susirenka mokytis. Pasakyti, kad nieko tokio, jeigu dabar kažko nemoki – ten viską po truputį išmoksi ir aš tau visada padėsiu“, – patarimu dalijasi J.Stipinienė.
Atžaloms susitvarkyti su pokyčiais gali padėti ir įprasta namų rutina. Psichologė pataria, kad ypač mažesnius vaikus – pirmokus, antrokus – prie naujos dienotvarkės pratinti reikėtų anksčiau, kad vienu metu neužgriūtų visi pokyčiai. Pavyzdžiui, likus savaitei iki mokyklos juos jau pradėti kelti anksčiau.
„Tėvų uždavinys – vaikui padėti sukurti saugumo jausmą. Galima su vaiku pasirepetuoti kelią į mokyklą, paaiškinti, kas ir kaip jį palydės, pasiims po pamokų. Jeigu keičiasi mokykla ar vaikui kyla daug klausimų, galima kartu nueiti ir į mokyklą apsižiūrėti. Aiškumas sumažins stresą“, – pataria J.Stipinienė.
Būti šalia ir patarti
Psichologė pabrėžia – svarbiausia yra klausyti paties vaiko, nes kiekvienas yra unikalus. Vaikai moka užduoti jiems rūpimus klausimus ir tėvams svarbu sąžiningai į juos atsakyti, kartu aptarti atsakymus.
„Tėvams reikia būti šalia, patarti, bet nereikia visko daryti už vaiką – svarbiausia yra juos drąsinti. Visų probleminių situacijų numatyti negalite, tad reikia, kad ir pats vaikas žinotų, kur jis galėtų savarankiškai ieškoti pagalbos. Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad mokykloje visada yra valytoja, kurios galima paprašyti padėti surasti kabinetą. Svarbu neužgniaužti vaiko iniciatyvumo, bet kartu dalyvauti jo gyvenime – jei jis žinos turįs užnugarį, jausis tvirčiau, mažės nerimas ir stresas“, – reziumuoja J.Stipinienė.
Pasak psichologės, tai tinkamas tėvų požiūris, mat mažiesiems labai svarbu, kad tėvai matytų, vertintų jų pirmus žingsnius einant nauju gyvenimo keliu.
„Be to, kai vaikui leidžiama ir pačiam priimti sprendimus, tai jį įgalina, suteikia papildomų teigimų emocijų ir motyvacijos: štai, išsirinkau pieštukus, nupiešiu ką nors gražaus. Noriu dėtis kuprinę, nes man labai patinka jos spalva“, – įsitikinusi ekspertė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...
-
Kaip žinoti, kad vaikas pasiruošęs pirmai klasei?1
Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius reikalavimus ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks...