- Ieva Šepetytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bene vienintelis kartas, kai savo verkimu žmogus neišgąsdina aplinkinių, – jam gimus ir įkvėpus pirmąjį oro gurkšnį. Tačiau netrukus vaiko ašaros ima trikdyti tėvus, o ašarojimas suaugus suprantamas kaip silpnumo požymis. Vis dėlto kiekvienam gerai žinomas palengvėjimas išsiverkus.
Kaip silpni raminamieji
"Kai pašiurpsta oda, mes atpažįstame siunčiamą signalą, kad organizmui šalta, ir apsirengiame; kai gurgia pilvas – užkandame. Tačiau kai kalbame apie psichologinę gerovę, dažnai pamirštame patenkinti poreikius. Emocijos – tai signalai mums, kurie padeda automatiškai reaguoti į dirgiklius", – teigia psichologė Ugnė Vasilė.
Pasak specialistės, kuo daugiau ir dažniau ignoruosime organizmo siunčiamus signalus, tuo mažiau jo poreikių patenkinsime. Nors žmogus geba laikinai prisitaikyti, ilgainiui nesprendžiamos problemos aštrėja.
Emocijų kaupimas neigiamai atsiliepia santykiams, savivertei, vėliau gali atsirasti kitų sutrikimų. Pernelyg ilgai kaupiamos emocijos gali tapti žalingų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, emocinio valgymo ar savęs žalojimo priežastimi.
"Kartu su emocinėmis ašaromis išsiskiria medžiagos, kurios balansuoja streso hormono lygį, todėl verkdamas žmogus gali pajusti palengvėjimą. Tai veikia kaip silpni raminamieji", – aiškina U.Vasilė.
Komunikacijos priemonė
Vis dėlto psichologė įspėja, kad žodį "palengvėjimas" reikėtų vartoti atsargiai, nes jis ne visuomet tiksliai apibūdina pojūčius, kurie užplūsta išsiverkus. Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl emocijas, jausmus patiriame ir išreiškiame skirtingai.
Tiek vyrams, tiek moterims, ašaros – drąsos ir stiprybės ženklas.
Šiuo metu mokslininkai ginčijasi: vieni teigia, kad verkimas sumažina stresą ir susijaudinimą, o kiti, atlikdami bandymus laboratorijoje, pastebi priešingus rezultatus: verkimas gali padidinti streso lygį organizme. Taigi tam, kad palengvėtų, yra svarbios sąlygos: socialinė aplinka – kaip į ašaras reaguoja aplinkiniai, asmenybės bruožai ir emocinė būsena.
Visuomenėje įprasta verkimą sieti su jaunesnio amžiaus žmonėmis. Dažnai tėvai nežino, kaip reikėtų dorotis su vaiko ašaromis. Kartais emocionalus jausmų protrūkis yra isterija, tačiau net tokiu atveju U.Vasilė tėvams pataria nebūti per daug griežtiems.
"Verkimas yra komunikacijos priemonė. Jei vaikas nemoka kitais būdais išreikšti savo būsenos ar poreikio, reikia pirmiausia patiems tėvams išmokti suprasti vaiką ir mokyti naujų komunikacijos būdų. Svarbu suvokti, kodėl vaikui kyla vienas ar kitas poreikis. Draudimas būtų komunikacijos nutraukimas ir vaiko poreikių ignoravimas", – teigia psichologė.
Drąsa verkti
Viena iš gydytojų, neabejojančių verkimo nauda, yra amerikietė psichiatrė ir knygų autorė Judith Orloff. Per dvidešimt metų patirties ji teigia pati pajutusi verkimo teikiamą naudą. Anot gydytojos, jis mažina ne tik stresą, bet ir padeda atsikratyti liūdesio bei nusivylimo.
"Verkimas man primena valymosi procesą. Tai būdas išlaisvinti emocijas, kad jos mano kūne nevirstų į streso sukeliamus simptomus kaip nuovargis ar skausmas. Dėl šios priežasties aš skatinu verkti ir savo pacientus. Tiek vyrams, tiek moterims, ašaros – drąsos ir stiprybės ženklas", – patirtimi dalijasi J.Orloff.
Savo knygoje autorė išskiria tris ašarų rūšis: refleksines, tęstines ir emocines. Kiekviena jų turi savo gydomąją paskirtį. Refleksinės ašaros padeda atsikratyti kenksmingų dalelių, kai akys reaguoja į tokius dirgiklius kaip nuovargis ar dūmai. Tęstinės – išsiskiriamos reguliariai, kad sudrėkintų akis ir padėtų išvengti bakterijų. Tokio tipo ašaros yra 98 proc. sudarytos iš vandens, o emocinės – iš streso hormonų, kurie pašalinami verkiant. Taip pat, atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo, kad jos skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie mažina skausmą ir suteikia malonumo pojūtį.
Gydytojos teigimu, gėdytis verkimo paskatina neteisingas visuomenės požiūris. "Ašaros – silpnumo požymis", "tikri vyrai neverkia" – yra mitai. Psichiatrė pripažįsta: "Stiprus žmogus yra tas, kuris turi drąsos ir sąmoningumo verkti. Šie žmonės man palieka įspūdį."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...
-
Per šventes slegia vienišumas? Atlikite šiuos paprastus žingsnius
Ne kiekvienas iš mūsų didžiausias metų šventes sutiks būryje draugų ar artimųjų. Tačiau ar iš tikrųjų tai yra blogai ir ar verta vaikytis socialinėje erdvėje piešiamo tobulų švenčių įvaizdžio? Kas svarbiau &...