- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienybe. Tendencija ypač paplitusi Jungtinėje Karalystėje, tačiau tokių apraiškų pastebima ir Lietuvoje. Ar tėvams derėtų susirūpinti?
„Nemalonu žiūrėti, kad tokiais dalykais užsiima“, – šnekėjo pašnekovas.
„Labai keistai atrodo“, – teigė pašnekovė.
Merginos tokių gyvūnais persirengusių vaikų jau matė ir čia – Lietuvoje.
„Kudirkos aikštėje“, – pabrėžė pašnekovė.
„Aš atsimenu, kad kažkada seniau „Oze“ bėgiojo, bet dabar nemeta, nes vis tiek algoritmas kiekvieno žmogaus skirtingas“, – pasakojo mergina.
Ši tendencija ypač populiari Jungtinėje Karalystėje – vaikai filmuoja save skirtingoje aplinkoje. Elgiasi taip, kaip būdinga keturkojams, o visu turiniu dalijasi „TikTok“ platformoje.
Pašnekovas, paklaustas, ar pačiam nebuvo noro įsitraukti, atsakė: „Na, dar nebėgioju su kauke.“
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Užsienyje toks vaikų užsiėmimas sulaukia nemažai kritikos. Komentaruose žmonės reiškia susirūpinimą, esą šiems vaikams reikia psichologo pagalbos.
„Manau, kad jau čia visai verčiasi pasaulis. Tuoj nebežinosime, kuo mes norime būti iš viso. Jau, kad lyties neturime, turbūt susigalvos kažkada, kad būti beždžione norės“, – nurodė vyras.
Tarp paauglių paplitusiu judėjimu jau domisi ir Lietuvos psichologai. Pabrėžia, kad yra kelios šio judėjimo rūšys. Viena jų – furiai.
„Šio judėjimo atstovai save labiau suvokia kaip kitų gyvūnų personažus“, – pabrėžė psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.
O štai terijais save pristatantys ne tik įsikūnija į gyvūnus, bet ir jaučiasi jais esantys iš prigimties. Anot psichologų, vaikus tokie pojūčiai aplanko ne be priežasties.
Pasislėpęs po kauke aš galiu pailsėti, galiu save kitaip išreikšti ir pabūti visai kažkuo kitu.
„Realiame gyvenime turi kažkokių sunkumų. Pavyzdžiui, patyčios, kas visai gali būti, ar sunkumai su tėvais. Pasislėpęs po kauke aš galiu pailsėti, galiu save kitaip išreikšti ir pabūti visai kažkuo kitu“, – šnekėjo S. Vizgaudienė.
Girdėti apie naują tendenciją teko ir Lietuvos mokyklų vadovams. Atvejai mūsų šalyje pavieniai, tačiau tai vertina kaip saviraiškos laisvę, kol ji neperžengia ribų.
„Mokykla turėtų ugdyti esmines demokratijos vertybes, kad esame laisvi tiek, kiek netrukdome kitiems. Staiga sugalvoja, kad jis nori kandžiotis ir draskytis, reikėtų tuos dalykus užkardyti“, – aiškino Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Vaikų saugumo internete ekspertė sako, kad nenuostabu, jog vis daugiau vaikų į tokius judėjimus įsitraukia.
„Visi algoritmai veikia taip, kad parodytų kiek įmanoma labiau įtraukiantį ir kartais net šokiruojantį turinį, kad suaugęs ar vaikas praleistų tame turinyje kuo daugiau laiko“, – nurodė „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Anot ekspertės, neužtenka rūpintis tik fiziniu vaiko saugumu. Svarbu stebėti, ką jis žiūri ir kiek laiko praleidžia socialiniuose tinkluose.
Štai Rusija jau rengia įstatymo projektą, kuriuo siūlo uždrausti tarp jaunimo plintančią įsikūnijimo į gyvūnus kultūrą. Lietuvos specialistai teigia, kad tėvams nėra ko nerimauti, pataria daugiau bendrauti su vaiku, o draudimai – blogiausia išeitis.
„Ar vaikas pilnai išlaiko tokią žmogiško gyvenimo kokybę, ar jis mokosi, ar jis atlieka savo pareigas, ar atsakomybės niekur nedingsta. Visas žmogiškas gyvenimas gali būti, o personažas tik šalia“, – aiškino S. Vizgaudienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...