– Paprastai žmonėms meilė neatsiejama nuo laimės. Ką apie meilę sako psichologijos mokslas?

– Žmonėms būdingas pripratimas. Kodėl sakoma, kad tikra meilė trunka tik kelerius metus? Kai kurie bando ginčytis ir tikina, kad ji gali tęstis visą gyvenimą. Bet laimės tyrinėtoja Sonja Lyubomirski pastebi, kad žmonės, teigiantys, jog jų santykis su partneriu yra toks pat, koks buvo iš pat pradžių, meluoja arba sau, arba kitiems, arba ir sau, ir kitiems.

Santykis kinta ir kai kurie sako, kad jis gali kisti dvejopai. Ilgainiui, bendraujant su žmogumi (arba žmonėmis), atsiranda įprotis matyti tai, kas juose gera. Mes tarsi užsidedame rožinius akinius ir tai reiškia, kad santykis netgi pagerėja, palyginti su tuo, koks jis buvo iš pradžių.

Taigi emocine prasme santykis gali būti kokybiškesnis. Bet jis kokybiškesnis bus tik tuo atveju, jei buvo tenkinamos tam tikros sąlygos.

– Kokios tos sąlygos?

– Sąlygas mokslas yra identifikavęs prieš porą metų. Tarkim, pirma sąlyga – kad žmonės brangintų vienas kitą ir vertintų. Nes, jei kažko nevertini, tai ir netenki. Santykis gali klestėti tik tuo atveju, jei yra branginamas.

– O kaip jį branginti?

– Mokslininkų rekomendacijos – svarbu kiekvieną dieną pagalvoti apie tai, kuo pasitarnauti kito žmogaus gerovei, kad jis būtų laimingas. Galvojant apie atsakymą į šį klausimą, labai svarbu, kad kiekvieną dieną atsakymas į tą klausimą būtų kitas. Taigi santykiuose labai svarbi įvairovė, svarbu, kad nebūtų monotonijos, rutinos, nes monotonija ir  rutina skatina pripratimą, ir mes prarandame susidomėjimą tuomet ta veikla, nebenorime jos tęsti.

Kitas labai svarbus dalykas – pagalvoti, kuo tam žmogui už šiandien esate dėkingas. Tyrimai rodo, kad porų, kurios kiekvieną dieną tai užsirašinėjo arba aptarinėjo, santykis emocine prasme buvo kokybiškesnis, tvirtesnis, jos vėliau buvo atsparesnės nesėkmėms, išbandymams. Taigi toks padėkojimas už šiandien yra labai svarbus.

Beje, vienas būdas branginti gali būti ir skausmingas, t. y. įsivaizduoti, o koks gyvenimas būtų be to žmogaus.

Taip pat verta pasižiūrėti, kaip galima sustiprinti kito žmogaus ėjimą savęs link, džiaugimąsi pasiekimais ir savęs ieškojimą. Žmonės dažnai nori pasidalyti savo laimėjimais, o santykius sustiprina, kai partneris bendrauja aktyviai konstruktyviai. Tarkim, artimas žmogus pasako, kad nuo kitos savaitės bus vadovas. Atsakymas turėtų būti „kaip puiku, tu norėjai būti vadovu, žinau, kad tau tai daug reiškia, tau pagaliau pavyko, aš labai tavimi didžiuojuosi“.

Labiausiai poros santykiai klesti tada, kai branginimas pasireiškia per absoliutų, besąlyginį palaikymą. Kai dalijamasi ir blogomis, ir geromis patirtimis.

Bet dažnai būna, kad mes, visai nenorėdami blogo, imame ir pasakome „na va, tai dabar vėl savaitgaliais negalėsi pailsėti“ arba „ar tai reiškia, kad mes negalėsime važiuoti atostogauti?“. Taigi savo mintimis, įvertinimais mes emociškai apnuodijame kito žmogaus džiaugsmą, norą pasidžiaugti.

– Kokių dar klaidų reikėtų nedaryti?

– Labiausiai poros santykiai klesti tada, kai branginimas pasireiškia per absoliutų, besąlyginį palaikymą. Kai dalijamasi ir blogomis, ir geromis patirtimis. Bet kad kitas žmogus pradėtų dalytis, reikia išmokti reaguoti. Kai dalijamasi blogais patyrimais, nereikia sakyti „viskas bus gerai, neišgyvenk“. Taip sakydami mes tarsi nepripažįstame žmogaus emocijų svarbumo, nureikšminame to žmogaus patirtį ir faktas, kuris sukėlė visokių skausmingų išgyvenimų.

Norėdami būti ekspertai, mes sakome, kad nėra čia ko išgyventi, o jei tu išgyveni, tai čia kažkoks silpnumo ženklas, neleisk pasireikšti silpnumui. Taip mes irgi neleidžiame žmogui būti kitokiam. Adekvatus reagavimas būtų pasakyti „aš matau, aš girdžiu, kad tau dabar sunku, tau liūdna, tau labai negera“ ir tiesiog pabūti su žmogumi tyloje, kai jis dalijasi neigiamomis patirtimis.

O kai žmogus dalijasi teigiamomis patirtimis, reikia besąlygiškai palaikyti ir pasakyti „man labai džiugu, kad tu taip džiaugiesi, aš tokia laiminga, kai matau tave laimingą“.

Visos laidos įrašą rasite LRT mediatekoje.