- „Klaipėdos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nuomonė: kai kurie mokslininkai tikina, kad katės sapnuoja pelių medžioklę.
Miego eksperto, psichiatrijos ir elgesio mokslų profesoriaus Davido Neubauerio teigimu, mes sapnuojame kiekvieną naktį, tik būna, kad to neprisimename. Esą sapnai atslenka iš žmogaus pasąmonės, tad juos suprasti ir paaiškinti pernelyg sudėtinga.
Neretas ryte griebiasi sapnininko, tikėdamasis rasti atsakymą, tačiau nesėkmingai.
Pasak ekspertų, viena didžiausių kliūčių perprasti mūsų sapnus yra užmarštis.
Dėl šios priežasties specialistai pataria užsirašyti sapno detales, o jei norėtųsi išsamesnės analizės, pasikonsultuoti su psichologu.
Tai, sapnų tyrėjų nuomone, padėtų išspręsti net giliai įsišaknijusias psichologines problemas ar net vaikystės traumas.
Pasak D.Neubauerio, sapnai yra minties arba psichinės veiklos rūšis, atsirandanti žmonėms miegant ir susidedanti iš ryškaus, haliucinacinio vaizdo turinio, kuris dažnai būna keistas, pilnas nelogiškų pasakojimų.
Tačiau ar mūsų sapnai iš tiesų kažką reiškia?
Psichologas Alanas Eiseris teigė, kad kai kurie sapnai gali būti labai reikšmingi.
"Sapnai atspindi asmeninius konfliktus ir emocines kovas, kurias žmonės patiria kasdieniame gyvenime", – washingtonpost.com teigė A.Eiseris.
Yra ir tokių sapnų, kurie laikui bėgant kartojasi.
Pagal ekspertų teorijas, sapnų pasikartojimas iškelia stiprų nerimą, susijusį su neigiamais asmenybės bruožais, įsitikinimais ar psichologinėmis traumomis.
O kas sukelia košmarus?
Anot D.Neubauerio, košmarų atsiradimą paskatina tam tikri vaistai. Pavyzdžiui, antidepresantai gali nemalonius sapnus padaryti daug ryškesnius.
Tačiau jeigu košmarai tampa ne tik ramaus miego, bet ir kasdienybės trikdis, ekspertai rekomenduoja nelaukti ir kreiptis į gydytojus.
Sapnų specialistai mano, kad košmarų nesapnuoja tie, kurie miega trumpiau – jie dažnai neprisimena sapnų, o jeigu ir prisimena, tai tik blankius.
Žmonės geriausiai sapnus prisimena pažadinti vidury sapno, tada bet kokį sapną gali nupasakoti iki smulkiausių detalių.
Kaip bebūtų, sapnai yra naudingi, nes padeda geriau suprasti save ir atskleidžia kitokį požiūrį į pasaulį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Atminimo laužų uždegimo cer...
-
LKL rungtynėse Kaune susitiko...
-
Sausio 13-osios atminimo lau...
-
„Betsafe-LKL“ rungtynės: ...
-
Atminimo laužų uždegimo cer...
-
Laisvės gynėjų susitikimas ...
-
Sigitas Jakubauskas išlydėta...
-
Draugai ir artimieji atsisveik...
-
Benediktas Vanagas sugrįžo ...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotisJeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulįGeštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijosŠiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...