- Alvyda Bajarūnaitė, Arvydas Urba, LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės pirmiausia pastebi ir sureikšmina negatyvius dalykus, nes yra tam užprogramuoti – visą elgesį veikia penkios bazinės emocijos, iš kurių tik viena yra teigiama, LRT RADIJUI sako andragogė-praktikė, konsultantė, saviugdos trenerė Liana Mogišaitė. Anot jos, vyrauja laimės įsivaizdavimas, paremtas visuomenės nuomone, tačiau laimė – individualus dalykas, todėl spaudimui pasiduoti neverta.
– Žmonės žiūri televizijos laidas, kuriose rodoma labai daug negatyvių dalykų. Kodėl tai stebėti taip įdomu?
– Yra dalykų, kurie priklauso ne nuo mūsų. Žinoma, nereikia to laikyti pasiteisinimu. Dažnai sakome, kad Lietuvoje visi esame negatyvūs, tai nuolatinė žinutė. Aš laikausi tokios nuomonės – apie Lietuvą gerai arba nieko. Ką turiu omenyje?
Teko labai daug keliauti po pasaulį ir sakyčiau, kad mes tik susidarę įspūdį, kad lietuviai negatyvūs. Tiesą sakant, negatyvo yra visur. Kai sutinki naują žmogų, jis visuomet nusišypso, tai normalu. Tačiau pradėjus bendrauti gilesnėmis temomis, matyti, kad jis irgi ne toks jau pozityvus. Nuo ko tai priklauso?
Mūsų smegenyse yra toks darinys, kurį mokslininkai vadina reptilijų smegenimis. Jų paskirtis – garantuoti mums išlikimą. Kaip tai vyksta, galime pamatyti kasdien. Pavyzdžiui, žmogus vairuoja automobilį ir mato, kad į jį tuoj atsitrenks kitas automobilis. Žmogus negalvoja lėtai, kad štai dabar turėtų pasukti į kitą pusę. Ne, jis viską daro greitai ir automatiškai.
Tam, kad užsikurtų reptilijų smegenys, reikia kuro, o kuras yra emocijos. Šiandien turime daug emocijas nusakančių sąvokų, tačiau iš tiesų vadovaujamės tik penkiomis pagrindinėmis (bazinėmis) emocijomis. Tai – baimė, liūdesys, pasišlykštėjimas, įniršis ir džiaugsmas.
Matome, kad yra tik viena teigiama emocija. Tai ir yra atsakymas, kodėl visuomet pirmiausia pastebime negatyvius dalykus. Mes taip sukurti. Kažkada tai garantavo mums išlikimą, buvo svarbu. Šiandien tokių pavojų nėra, jie kitokie. Tačiau mūsų prigimtis nepakito ir, net jei per dieną nutinka daug gerų dalykų ir vienas blogas, mes sakome, kad diena visgi buvo prasta.
Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar puoselėsime džiaugsmo emocijas, ar neigiamas.
– Ar daug dalykų priklauso nuo žmogaus požiūrio?
– Labai daug. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar puoselėsime džiaugsmo emocijas, ar neigiamas. Tačiau žinoma, ne visada lengva tai daryti, nes gyvenimas be galo dinamiškas, jame daug įvykių.
– Kaip dažniau prisivilioti džiaugsmą?
– Yra keli žingsniai, kuriuos iškristalizavau. Pirmas dalykas – pasistengti atsiriboti nuo negatyvių dalykų. Tai gali būti ir skaitoma informacija, ir net kai kurie žmonės. Deja, kartais net artimi žmonės gali būti labai negatyvūs. Antra – atrasti, kas palaiko ir puoselėja gerus dalykus. Gal tai kitas žmogus, gal vaikas, su kuriuo gera būti, gal draugai. Reikia atrasti, kas padeda palaikyti džiaugsmo emociją.
Patarčiau išbandyti „Penki plius“ metodą. Vakare, jau atsigulus miegoti, reikia permąstyti prabėgusią dieną kaip filmuką ir pasakyti sau penkis dalykus, kuriuos pavyko padaryti gerai. Žinoma, perfekcionistai sakys – gerai padariau, bet galėjau dar geriau.
– Turbūt laimė ir jos pajautimas susideda iš daugelio dalykų – tai ir mokėjimas džiaugtis čia ir dabar, ir svajonės siekis, tikslo suformulavimas?
– Taip, susiję labai daug dalykų. Šiandien labai populiari mindfulness banga – nusakyčiau tai kaip gebėjimą būti čia ir dabar. Reikia įjungti sąmoningumą, nes didžiąją dalį dalykų per dieną darome automatiškai.
Kai kalbame apie tikslų siekimą, laimę ir panašius dalykus, dažnai teigiame, kad vienam žmogui labiau sekasi, kitam – mažiau. Tačiau už sėkmės visuomet slepiasi daug pastangų. Aš nevartoju sąvokos „sėkmė“, nes tai, ką turi, yra tavo įdėtų pastangų rezultatas. Juk kai esi alkanas, nesakai – ateikite ir mane pamaitinkite. Pats save pamaitini.
– Nuo ko priklauso laimės pojūtis ir kas tai yra?
– Tai gyvenimo klausimas, to galima klausti filosofų. Laimės fenomenas sukurtas spaudžiant tam tikriems visuomenės įsivaizdavimams, kas tai yra. Manoma, kad jei neturi namo, nesi laimingas. Jei neturi kažkokio svarbaus darbo, irgi nesi nei laimingas, nei vertingas.
Aš manau, kad laimė yra be galo skirtingi dalykai. Vienam žmogui laimė būti su savo vaikais. Kitam – sėdėti ir medituoti kur nors Indijoje. Kitam – siekti karjeros. Tai labai individualu. Man labai norėtųsi, kad mes nepasiduotume spaudimui, nes jis milžiniškas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins3
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...