- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Knygų skaitymas – toli gražu ne laisvalaikio užsiėmimas, ypač kalbant apie vaikus. Tai – vienas pagrindinių įrankių mažylio kalbos įgūdžiams, vaizduotei lavinti, pažinti pasaulį.
Apie literatūros svarbą vaiko raidai kalbamės su psichologu Vyčiu Valantinu.
– Kaip šiame skaitmeniniame amžiuje sudominti vaiką skaitymu?
– Visų pirma reikia leisti laiką su vaiku nuo mažens ir paskaityti jam, kol dar pats nemoka to daryti. Labai svarbu, kad skaitymo procesas abiem būtų malonus ir jaukus. Nors gyvename apsupti naujųjų technologijų, vaikas negali laimingai užaugti be žmogaus, kuriam patinka tiesiog būti kartu su juo.
Vaikui reikia mamos, tėčio artumo: rankų, kvapo, prisilietimo, kalbinimo. Skaitant mažam vaikui svarbesnis nei knyga yra buvimas su rūpestingu suaugusiuoju. Mažyliui nieko nėra puikiau už tokį praleistą laiką. Antras svarbus momentas – vaikui reikia skaityti tik gerą vaikų literatūrą.
– Knygynai šiandien tiesiog užversti įvairiausių knygų, lengva pasiklysti...
– Tėvai turi domėtis šiuolaikine vaikų literatūra ir padėti atrasti pačias geriausias knygas. Kaip gali sudominti vaiką skaitymu, jei nieko apie tai nežinai, jei vaikų knygos tau pačiam menkai įdomios? Tėvai turi tapti vedliais mažųjų literatūros pasaulyje.
Jei norite nuvesti vaiką į gražias vietas gamtoje – turite žinoti, kur jos yra. Jei norite išmokyti plaukti – turite žinoti apie plaukimą ne iš pasakojimų. Taip ir su gerų knygų pasirinkimu – turite patys pradėti domėtis vaikų literatūra.
Renkantis knygas geriausia remtis specialistų, paskyrusių šiai sričiai visą gyvenimą, išmanymu ir rekomendacijomis. Vaikų literatūra – nepaprastai įdomus reiškinys, kuris šiandien tiesiog akyse keičiasi, skleidžiasi. Kviečiu tėvus susirasti ir skaityti Lietuvoje leidžiamą žurnalą apie vaikų knygas, recenzijas, straipsnius, literatūros profesionalų rekomendacijas kultūros savaitraščiuose. Taip pat pasidomėti tarptautinės organizacijos IBBY, besirūpinančios vaikų literatūros puoselėjimu pasaulyje, veikla Lietuvoje.
Galima pasitarti ir su bibliotekininkais, daugelis jų kasdien kalbina mažus skaitytojus ir žino, kuriomis knygomis labiausiai džiaugiasi įvairių amžiaus tarpsnių vaikai. Naujų galimybių suteikia internetas: tėvai gali neišeidami iš namų stebėti, kas vyksta šiuolaikinės vaikų literatūros scenoje.
– Matyt, bene labiausiai meilę knygai skiepija skaitančių tėvų pavyzdys?
– Jis labai svarbus. Tačiau tėvai, kurie patys nepradėjo skaityti vaikystėje ir jaunystėje, vargiai gali tuo pavyzdžiu tapti. Šiandien jie sako, kad neturi laiko skaityti. Ir aš jais tikiu. Danielis Pennacas yra rašęs, kad niekas neturi laiko skaityti. Nes skaitymo laikas visada yra vogtas laikas.
Daug skaitantys tėvai jau jaunystėje rado būdą profesionaliai „vogti“ laiką skaitymui, jų vaikai auga pilnuose knygų namuose. Šie vaikai laimingi: jie patirs galią, kurią turi vaizduotė, – gydančią, auginančią, puoselėjančią.
Skaitymas turi teikti džiaugsmą. Tik svarbu suvokti, jog tam, kad jūsų vaikas išmoktų jį patirti, neužteks išleisti atžalos į mokyklą. Liūdna, bet šiandien joje toli gražu nekuriamos sąlygos išmokti mėgautis skaitymu, patirti tą džiaugsmą, kurį pasaulio vaikams šiandien dovanoja knygos. Deja, patys literatūros mokytojai ne visada domisi vaikų literatūra. Neturi laiko. Nelieka vietos privalomose programose, o kur dar popieriai visokie...
– Kokių skaitymo skatinimo „metodų“ tėveliams nereikėtų taikyti?
– Visų pirma negalima versti skaityti ar klausytis skaitymo, kai vaikui to nesinori. Taip pat – bausti vaiką privalomais skaitymo „pratimais“. Juk suaugusieji patys yra linkę užversti knygą, kai ji ima nervinti ar tiesiog nebelieka jėgų. Tai yra normalu. Laikas, kada vaikas norės kartu skaityti, tikrai ateis. Tereikia nepražiopsoti šio momento. Retas kuris vaikas nenori sėdėti kartu prieblandoje ir klausytis istorijų.
Antras daug abejonių keliantis „metodas“ – įpareigoti mažą vaiką pačiam išsirinkti knygą dideliame knygyne. Vaikas paprastai renkasi pagal knygos viršelį arba pavadinimą ir kartais pataiko, bet dažniau – suklysta. Knygynuose daug metų pastebiu, jog retai tėvai pataria vaikams, kurias knygas išties būtų verta pasirinkti. Dažnai jie prieina prie lentynos neturėdami visiškai jokio supratimo, kurias knygas verta vaikui paduoti apžiūrėti.
Svarbu
Pasak psichologo, negalima rinktis menkaverčių knygų, kurių autoriai patys nėra susipažinę nei su vaikų literatūros klasika, nei su paskutinių dešimtmečių vaikų literatūros įvykiais ir posūkiais, todėl galvoja, kad seklios jų sukurptos istorijos „vaikams tiks“.
Tokiose knygose nėra jokios paslapties, sąmojo ar netikėto sumanymo, vien žaidimas prastais pokštais.
Paskui vaikai sako, kad skaityti – nuobodu ir neįdomu. Ir turint galvoje tai, ko prisiskaitė, – jie yra teisūs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkų tyrimas padės slaugytojų psichologinei gerovei
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų grupė paskelbė naują tyrimą prestižiniame žurnale „Behavioural and Cognitive Psychotherapy“ apie internetinės streso valdymo programos efektyvumą medicinos sla...
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...