- Eglė Kalinauskienė, psichologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į psichologo kabinetą dažnai ateina tėvai, besiskundžiantys, kad jų vaikas nevaldo pykčio, tranko daiktus, žaloja save ar kitus, nemoka bendrauti, mušasi klasėje arba yra įnikęs į kompiuterinius žaidimus ar psichoaktyviąsias medžiagas. Kas nutiko, kad šiais laikais, kai tiek daug dėmesio skiriame vaikų auklėjimui, ugdymui bei išsilavinimui, vis dažniau susiduriame su vaikų emocijų ir elgesio sunkumais?
Psichologinių sunkumų priežastys
Jei užduotume klausimą, koks yra šių dienų vaikas, sulauktume labai įvairių atsakymų. Vieni sakytų – išlepintas ir išpuikęs, kiti – laisvas ir turintis savo nuomonę, dar kiti – negebantis laikytis taisyklių. Vaikai, kaip ir visais laikais, buvo ir yra turintys įvairių būdo bruožų. Vis dėlto, pastebima, kad šių dienų vaikai susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais.
Kaip jie atsiranda? Psichologų praktika bei daugelis psichologinių tyrimų rodo, kad įvairūs vaikų sunkumai dažnai atsiranda ne dėl per mažo dėmesio mokslams ar per mažo vaikų užimtumo po pamokų, tačiau dėl menkų bendravimo įgūdžių, emocijų valdymo sunkumų, vienišumo, savo poreikių ir jausmų nesupratimo.
Priklausomybėmis nuo informacinių technologijų ar psichoaktyviųjų medžiagų serga tie vaikai, kurie nemoka užmegzti ir palaikyti santykių su bendraamžiais, spręsti tarpusavio konfliktus, reikšti savo emocijas ramiai. Jie jaučiasi vieniši, yra nerimastingi, savimi nepasitiki ir nori atsitraukti. Atsitraukimas bent trumpam padeda užsimiršti ir pabėgti nuo sunkumų realiame gyvenime. Panašios priežastys lemia ir agresyvų vaikų elgesį. Agresyviai besielgiantys vaikai yra tokie ne todėl, kad nori kitiems pakenkti, bet todėl, kad nežino, kaip tinkamai išreikšti sunkius, nemalonius jausmus ir ieško savų būdų, padedančių susidoroti su šiais jausmais. Dažniausiai jie lieka vieni su savo nusivylimo, neteisybės, pykčio jausmais. Jei vaikai nesulaukia priėmimo ir pagalbos iš aplinkinių, savo sunkius jausmus išreiškia agresyviu elgesiu, nukreiptu į save ar kitus, pradeda žaisti kompiuterinius žaidimus ar vartoti psichotropines medžiagas.
Vaikams įvairių problemų dažnai atsiranda ne dėl to, kad per mažai skiria dėmesio mokslams ar nepakankamai yra užimti po pamokų, tačiau dėl menkų bendravimo įgūdžių, emocijų valdymo sunkumų, vienišumo, savo poreikių ir jausmų nesupratimo.
Kaip galime padėti?
Mokykloje, būreliuose vaikai mokomi daug naudingų dalykų apie pasaulį, tačiau mažai skiriama dėmesio mokyti, kaip reaguoti, elgtis, kai kas nors juos išduoda, kai nepasiseka atlikti užduočių, kai kiti neteisingai elgiasi. Savęs, savo jausmų, elgesio supratimas reikalingas tam, kad galėtume tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius, o jausmų slopinimas ar ignoravimas sukelia nesusipratimus bei psichologinius sunkumus. Vaikai, kurie nesupranta savo poreikių, jausmų, negali suprasti kito, palaikyti draugiškų santykių, lieka vieniši bei liūdni, todėl jiems reikalinga tėvų ar kitų suaugusiųjų pagalba.
Nepykti negalima
Norėdami, kad jūsų vaikai mokėtų džiaugtis, visų pirma, išmokykite juos tinkamai liūdėti, pykti ir išreikšti kitus nemalonius jausmus. Pavyzdžiui, kai jūsų vaikas supyksta, svarbu neuždrausti jam šio jausmo (pasakymais "tu nepyk", "nėra čia dėl ko pykti"), o išlikti ramiam ir sakyti "matau, kad esi supykęs, pasakyk, kas įvyko". Jūsų vaikai išmoks draugauti, įgis tinkamų socialinių įgūdžių, kuriuos vėliau galės panaudoti bendraudami su bendraamžiais, jei jūs patys skirsite daugiau laiko tiesioginiam bendravimui bei žaidimams su jais. Jei norite, kad jūsų vaikai jaustųsi laimingi – nepamirškite skirti laiko ne tik jiems lavintis, gabumams ugdyti, bet ir jausmams, mintims pažinti bei išreikšti.
Savo vidinio pasaulio pažinimas yra ne įgimtas dalykas, o išmokstamas. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali mokytis suprasti save, išreikšti savo jausmus bei poreikius bet kuriuo amžiaus tarpsniu. Vaikams visada reikalinga suaugusiųjų pagalba, kad išmoktų suprasti save, o suaugusieji, esant poreikiui, to gali mokytis skaitydami psichologinę literatūrą, savęs pažinimo bei tėvystės įgūdžių grupėse ar psichologo konsultacijose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins4
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...