- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus naujiems metams, viešojoje erdvėje pasipila prognozių, pranašysčių ir horoskopų apie tai, kas mūsų laukia šiais metais. Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad tai – kone lengviausiai kuriami pranešimai, kuriais lengvai tikime, nes, jo žodžiais, gyvename „pilkoje zonoje“.
„Aiškiai nesame apsisprendę, ar esame tikintys katalikai. Ir turbūt retas drįstų tvirtinti, kad yra ateistas ir materialistas. Todėl šiems žmonėms, kurie nei tiki, nei netiki, visokie burtai, pranašystės, astrologija daro didelę įtaką, ir jie yra linkę tuo tikėti“, – tvirtina G. Navaitis.
Jo teigimu, psichologų nestebina bandymai prognozuoti ateitį, nes tai esą nieko naujo – maždaug prieš 60–70 metų buvo nustatytas Barnumo efektas. Barnumas – tai Amerikos šou verslo atstovas, siūlydavęs žmonėms įvairias prognozes, ir jiems jos atrodydavusios įtikinamos.
G. Navaitis pasakoja, kad psichologas, vardu Bertramas Foreris, vieno eksperimento metu visiems studentams davė „kiek miglotą“ tekstą ir paprašė 5 balų sistemoje įvertinti, kiek tas tekstas tikslus, kiek teiginiai jame atitinka respondentus. Visiems buvo duotas tas pats tekstas, tačiau pateiktas kaip individualus, neva skirtas konkrečiam žmogui. Studentai tekstą įvertino gana aukštu balu – 4,5.
Kaip pasiekiamas toks įtaigumas? Ir sykiu kodėl horoskopų pranašystės atrodo tokios įtaigios, lyg išties būtų būtent apie mus?
„Tai padaroma labai paprastai. Tiesiog pateiksiu porą sakinių iš mano jau minėto teksto ir pagalvokite, ar jie jums tinka: „Kartais abejojate savo sprendimais“, „Apribojimai jums nepatinka“, „Esate buvęs pernelyg atviras“, „Kai kurioms jūsų svajonėms trūksta realizmo“, „Vienas iš jūsų tikslų – stabilumas“... Jei aš būčiau pasakęs, kad šitą „horoskopą“, „pranašystę“ parinkau atsižvelgdamas į žvaigždes, jūsų gimimo datą ar dar kokius nors kitus požymius, jūs turbūt būtumėte sakęs – kaip aš tiksliai pataikiau. Juk sutinkate, kad buvo išvardinti jūsų požymiai?“ – retoriškai klausia psichologas.
Anot jo, tai, kad žmonės vis dar tiki įvairiomis prognozėmis, lemia gyvenimas „pilkoje zonoje“. „Aiškiai nesame apsisprendę, ar esame tikintys katalikai. Ir turbūt retas drįstų tvirtinti, kad yra ateistas ir materialistas. Todėl šiems žmonėms, kurie nei tiki, nei netiki, visokie burtai, pranašystės, astrologija daro didelę įtaką, ir jie yra linkę tuo tikėti“, – sako G. Navaitis. Psichologo nuomone, jei žmonės turėtų aiškesnes pažiūras, norinčių tikėti prognozėmis būtų mažiau.
Paklaustas, ar, kaip specialistas, pastebi, kad, baigiantis metams ar prasidėjus naujiems, žmonės labiau žvalgosi į prognozes, G. Navaitis svarsto – sunku pasakyti, galbūt žmonėms šiuo metu įvairiausių prognozių paprasčiausiai siūloma daugiau. „Kadangi jų viešojoje erdvėje atsiranda daugiau, jos tuo metu daugiau ir vartojamos. Bet ar tikrai jų tiek daug reikia, ar yra toks pageidavimas? Manau, kad tai – kone lengviausiai kuriama pranešimų rūšis“, – pastebi psichologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?5
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...