- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje dvejus metus tyrinėtas ilgalaikis ekranų poveikis 2–14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 900 vaikų (jų tėvų), apklausta daugiau nei 400 sveikatos priežiūros specialistų. Rezultatai rodo: laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais.
Tyrimą atliko tarpdisciplininė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto ir Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos mokslininkų komanda.
„Vienareikšmiškai teigiame: ekranų laiką ne tik galima, bet ir būtina riboti. Ilgesnis ekranų naudojimas siejasi su prastesne mokyklinio amžiaus vaikų fizine, emocine ir psichikos sveikata, su mokymosi noru ir pasiekimais, – sako tyrimo vadovė, VU Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė. – Į veiklas prie ekranų dažniau įsitraukiantys ikimokyklinio amžiaus vaikai turi mažesnius savarankiškumo, kalbinius ir jausmų pažinimo gebėjimus, o pradiniame mokykliniame amžiuje mažėja jų girdimosios atminties ir vizualiniai – motoriniai gebėjimai”.
Pasak profesorės, nustatyta, kad kuo ilgiau ikimokykliniame amžiuje vaikai buvo prie ekranų ir kuo daugiau namie buvo foninio TV, tuo prastesni vaikų savireguliacijos gebėjimai po dviejų metų ir tuo prastesnė jų miego kokybė. Emocinių problemų arba mokymosi sunkumų turintys ar mažesniais gebėjimais pasižymintys vaikai linkę pernelyg įsitraukti į veiklas internete, jiems didesnė perteklinio naudojimosi ekranais rizika. „Pastebėjome didžiulį poreikį didinti šeimos gydytojų ir kitų sveikatos specialistų bei ugdytojų kompetencijas apie ekranus turinčių įrenginių perteklinio naudojimo žalą fizinei ir psichikos sveikatai“, – pabrėžia mokslinio tyrimo vadovė.
VU Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė./ VU nuotr.
Profesorė dr. R. Jusienė taip pat atkreipė dėmesį, kad sveikatos specialistai, kai kreipiamasi dėl vaikų somatinių skundų (pilvo, galvos skausmai, pykinimas, kiti negalavimai), antsvorio, miego, nerimo sutrikimų ir panašiai, būtinai turėtų klausti vaikų ir jų tėvų apie naudojimosi ekranais įpročius bei rekomenduoti rūpintis tinkamais savo bei vaikų ir paauglių skaitmeniniais įgūdžiais.
Siekiant padėti sveikatos specialistams, tyrėjų komanda parengė prevencijos ir žalos mažinimo priemonių paketą bei tikslines rekomendacijas, skirtas ir specialistams, ir tėvams bei vaikams ir paaugliams – ką kiekvienas iš jų GALI daryti, kaip keisti savo naudojimosi ekranais įpročius, kad jie nesukeltų neigiamo poveikio fizinei ar psichikos sveikatai.
Ką būtina žinoti apie ekranus ir vaiko amžių?
Vidutinė leistina arba rekomenduojama ekranus turinčių informacinių technologijų prietaisų naudojimo trukmė skirtingo amžiaus vaikams yra: 1) ikimokyklinio amžiaus vaikams (2–5 metai) iki 1 val. per dieną; 2) pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (6–10 metų) – iki 2 val. per dieną; 3) jaunesniems paaugliams (11–14 metų) – iki 3 val. per dieną.
Iki dviejų metų amžiaus vaikams nerekomenduojama naudotis jokiais ekranus turinčiais IT prietaisais, išskyrus būtinybę nuotoliniu būdu palaikyti vaizdo ryšį su artimu šeimos nariu. Naudojimosi ekranais trukmė, viršijanti rekomenduojamą, laikoma pertekline arba galinčia turėti neigiamą poveikį.
Pastebėta, kad kuo nuosekliau tėvai taiko vaikams naudojimosi ekranais taisykles, tuo vaikų naudojimasis ekranais – trumpesnis. Trumpiau ekranais naudojasi ir tie vaikai, kurių tėvai mažiau laisvo laiko leidžia prie ekranų ir kurių namuose mažiau foninio TV.
„Mažiausią mokymosi motyvaciją ir žemiausius mokymosi pasiekimus turi vaikai, kurių aplinkoje nėra nustatytų taisyklių. Be to, pernelyg stiprų įsitraukimą naudojantis internetu, dėl kurio nukenčia kitos kasdieninės vaikų veiklos ir mokymasis, prognozuoja ir „palankesnis" tėvų požiūris. Tai yra, jeigu tėvai mano, kad interneto naudojimas neturi neigiamų pasekmių vaiko sveikatai bei santykiams, jų vaikams probleminio interneto naudojimo rizika kaip tik didesnė”, – pabrėžia profesorė dr. R. Jusienė.
Išsamius mokslinio tyrimo rezultatus svetainėje www.mediavaikai.lt rasite čia, kviečiame susipažinti ir su:
• Tyrimo rekomendacijos ir prevencijos bei žalos mažinimo priemonės
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Respublikiniam priklausomybės ligų centrui vadovaus A. Širvinskienė
Respublikiniam priklausomybės ligų centrui (RPLC) nuo rugpjūčio vadovaus Aušra Širvinskienė, laimėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos gegužės mėnesį skelbtą konkursą. Ji pakeis iki šiol pareigas ėjusį dr. Emilį Subatą. ...
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
Skambučiai numeriu 112 gali įveikti ir valstybių sienas: kaip sulaukti pagalbos užsienyje?1
Vasara – atostogų ir kelionių metas. Vieni žmonės ieško įspūdžių svečiose šalyse, kiti priešingai – grįžta vasaroti į gimtąją šalį. Deja, net atostogų metu niekas nėra apsaugotas nuo netikėtumų ir nuo ...
-
Iššūkis – 30 dienų be liemenėlės: įvardijo jų galimą žalą moters sveikatai27
Šiaulietė Edita Šimkutė-Esenku liemenėles nenešioja jau daugiau nei dešimt metų. Anot moters, liemenėlės dėvėjimas daro žalą, užspaudžia limfotaką, kas moterims vėliau gali sukelti vėžį. E. Šimkutė-Esen...
-
Vakarėlis darbo valandomis: kas kaltas, jei darbuotojas susižaloja?3
Vasarą dažnai darbo valandomis net ir biuruose vyksta vakarėlių. Tačiau tokiu atveju kyla ne vienas su darbo teise susijęs klausimas: kokią atsakomybę už darbuotoją tokių vakarėlių metu prisiima darbdavys? Į šį ir kitus klausimus LNK laid...
-
Apmokyti pirmieji medikai: ką daryti atėjus dienai „X“11
Lietuvoje apmokyti pirmieji medikai, kaip teikti pagalbą ekstremaliose situacijose. Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), iki 2025 metų vidurio planuojama apmokyti tūkstantį asmenų, o iš viso iki 2026 metų – 6 tūks...
-
Iki 2026-ųjų pabaigos 6 tūkst. medikų bus apmokyti dirbti krizių, karo padėties metu
Iki 2026 metų pabaigos šeši tūkstančiai medikų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų turės būti apmokyti dirbti krizių, ekstremalių situacijų ar karo padėties metu, antradienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Kur per karščius laikyti vaistus?
Vyraujant vasariškiems karščiams, svarbu nepamiršti pasirūpinti ir vartojamais vaistais, maisto papildais. Vaistininkė Jelena Deksnienė įspėja, kad per karščius negalima laikyti vaistų automobilyje ir netgi palikti jų namuo...
-
Laukia ilgas skrydis? Kaip padėti sau
Dėl per ilgo sėdėjimo ilgų skrydžių metu keleiviai gali susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis: gali svaigti galva, sustingti raumenys, tinti kojos ar pėdos. Padidėja trombozės, dar vadinamos „keliautojo tromboze“, rizika, kuriai ...
-
Kokios priemonės kompensuojamos nelaikantiems šlapimo?1
Ligonių kasų specialistai ragina pacientus nesigėdijant kreiptis į gydytojus pagalbos dėl šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų ir gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas medicinos pagalbos priemones. ...