- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koks šiandien yra neformalus ugdymas? Ar neformalus ugdymas, atrodytų, lankstesnis, gyvesnis, gali padėti jaunam žmogui suvokti save, savo išskirtinumus ir ypatumus bei tinkamai paruošti modernaus – labai dinamiško, daug siūlančio, žadančio, bet kartu ir daug pavojų keliančio – laikmečio iššūkiams?
Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus neformaliojo ugdymo ekspertai, švietimo administratoriai ir praktikai ieškojo 2013 metų spalio 9 dieną vykusioje Ugdymo plėtotės centro organizuotame renginyje „Nuo kada prasideda ugdymas?“.
Praėjus po renginio keletui dienų, jo organizatoriai vieningai teigia, jog neformalusis ugdymas gali tinkamai papildyti formalųjį mokymą.
„Vienas svarbiausių akcentų – į ką reikėtų atkreipti dėmesį – mokykloje labiausiai skatinamas ir pasireiškia lingvistinis ir loginis mąstymas“, - sakė daktaras Dainius Žvirdauskas, Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos direktorius bei mokslo studijos „Neformalusis švietimas Lietuvoje. Faktai, interesai, vertinimai“ vienas iš autorių. Neformaliajame ugdyme, anot D. Žvirdausko, jaunas žmogus mokomas pažinti ir suprasti save bei supančią aplinką, skatinama saviraiška.„Skatinama fantazuoti, muzikuoti, įsivaizduoti, kurti mintyse“, - kalbėjo D. Žvirdauskas.
Anot jo, neformaliajame ugdyme jaunas žmogus gali išmokti pasitikėti savimi, tapti savarankiškesniu, geriau bendrauti tarpusavyje ir spręsti konfliktus bei plėsti akiratį. Neformalusis ugdymas, anot daktaro, tai ir savęs parodymas, demonstravimas.
„Net diskusijoje buvo pasakyta – mokiniai mokykloje pavargsta, o neformaliajame ugdyme– atsipalaiduoja. Manau, ne visiškai taip yra – mokiniai ir pavargsta – tiesa, klausimas – ar tai gerai, ar ne“, – svarstė D. Žvirdauskas.
D. Žvirdauskas, vertindamas studijos „Neformalusis švietimas Lietuvoje. Faktai, interesai, vertinimai“ rezultatus, sakė, kad nors praėjusią savaitę diskusijoje aptartas tyrimas buvo atliktas prieš kelerius metus, tačiau joje iškeltos mintys ir idėjos, jo nuomone, tebeegzistuoja.
D. Žvirdauskas pastebėjo, jog reikia susirūpinti ir tuo, kad vaikai 5-6 klasėse pradeda vis rečiau lankyti įvairius užklasinius būrelius.
„Jeigu penktoje klasėje 28 proc. mokinių nelanko įvairių būrelių, septintoje – jau 36 proc. vaikų jų nebelanko“, – sakė D. Žvirdauskas.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad skatinant neformalųjį ugdymą būtina finansinė parama sunkiai besiverčiančioms savivaldybėms, bei valstybės palaikymas, tačiau šie klausimai, anot renginio dalyvių, turėtų būti užduodami valdžios institucijoms.
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, net apie 70 proc. Lietuvos vaikų nedalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose. Tai sąlygoja menkas savivaldybių finansavimas, mažas tiekėjų, galinčių teikti tokias paslaugas, tinklas.
Renginyje praėjusią savaitę buvo apibendrinti ir „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ rezultatai.
Dvejus metus keturiose šalies savivaldybėse įgyvendintas projektas parodė, kad efektyvi valstybės investicija į neformalųjį vaikų švietimą gali būti ypatingai svari.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?9
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...