- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronaviruso pandemija suaktyvino daugelį psichikos sveikatos skaudulių, o šiai sistemai reikia pokyčių, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai. Todėl nieko keisto, kad toks išskirtinis dirgiklis, kokiu tapo pandemija, karantinas, baimės ir praradimai suaktyvino daugelį skaudulių“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė pristatė Seime vykstančią konferenciją „Proveržis psichikos sveikatos sistemoje – kas bus kitaip?“. Politikė vylėsi, kad konferencijoje išsakytos įžvalgos taps pagrindu rengti naujoms tvarkoms, įstatymų projektams.
„Daugybę kartų kalbėta apie problemas psichikos sveikatos srityje, kaip ir tai, kad pokyčiai čia vyksta ypatingai lėtai. Aš tikiu, kad šiandieninis reginys bus realus žingsnis, o vėliau jis taps nutarimais ir įstatymais. Tik kalbų, natūralu, neužtenka, kad būtų pradėti pokyčiai, bet be jų mes irgi negalim pereiti prie realių sprendimų“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pandemija turi labai daug negatyvių aspektų, bet ji taip pat padėjo nukristi kaukėms, iškėlė psichologinio smurto, mobingo temas.
Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai.
„Pandemija mums uždėjo medicinines kaukes, bet nuo žmonių nuėmė tas kitas, kurias mes dažnai vienas prieš kitus pakeičiam, tai nutylėjimo kaukė, nesikišimo kaukė, tiesos nesakymo kaukė, artimam žmogui laiku rankos neištiesimas, užsimerkimas, tas kaukes naudojom visur, kur tik galėjom. Jų dabar tampa mažiau, ir todėl psichologinio smurto, mobingo temos ateina į mūsų gyvenimą“, – kalbėjo ministras.
Kalbėdamas apie pokyčius psichikos sveikatos sektoriuje ministras teigė, jog reikia didinti psichikos sveikatos raštingumą, didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir įvairovę, siekti didesnio žmogaus teisių psichikos sveikatos sektoriuje užtikrinimo.
Koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ atstovė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigė, jog pandemijos metu atliktas psichikos sveiktos tyrimas parodė, jog sunkumų patiriantiems žmonėms vis dar neužtikrinama nemokama pagalba, jie priversti jos ieškoti privačiai.
„Mes klausėme, kiek žmonių patyrė psichikos sveikatos sunkumų, ne diagnozių, ne sutrikimų lygmeny, o klausėme, ar tau buvo sunku, ar tavo psichikos sveikata nukentėjo – du trečdaliai apklaustųjų iš beveik tūkstančio respondentų sakė, kad pandemijos metu patyrė psichikos sveikatos sunkumų“, – sakė K. Levickaitė.
Iš tų dviejų trečdalių, patyrusių psichikos sveikatos sunkumų, maždaug keturi iš penkių pagalbos ieškojo bendruomenėje, pas artimuosius, draugus, nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų.
„Iš tų dviejų trečdalių, patyrusių psichikos sveikatos sunkumų, maždaug keturi iš penkių pagalbos ieškojo bendruomenėje, pas artimuosius, draugus, nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų. Vienas iš penkių kreipėsi ir čia svarbu pastebėti, kad du trečdaliai besikreipusių mokėjo už psichikos sveikatos paslaugas. Tai reiškia, du trečdaliai žmonių moka už sveikatos paslaugas ir teisės į sveikatą kontekste mes turime nedovanotiną situaciją, nes ne visi gali sau leisti mokėti“, – kalbėjo psichologė.
VU Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis pažymėjo, kad pandemijos krūvis visuomenėje pasiskirstė nevienodai ir didžioji našta teko moterims.
„Karantinai paveikė psichikos sveikatą, atrodytų, kad jie visus vienodai turėtų paveikti, bet ką pastebėjo ir kitose šalyse mokslininkai, kad toli gražu nevienodai visus paveikė, labai ryškėja grupės labiausiai paveikiamų žmonių – visų pirma jauni žmonės, moterys, taip pat žmonės, kurie ir prieš pandemiją turėjo sveikatos sunkumų“, – kalbėjo P. Skruibis.
„Tyrimai Lietuvoje rodo panašias tendencijas, jei mes žiūrėtume vasario mėnesio pabaigoj atliktus tyrimus, ten labai ryšku, kad prasčiausia situacija jauno ir vidutinio amžiaus moterų, iš ko galima spręsti, kad, tikėtina, jos turi šeimą, vaikus, nėra taip, kad tas krūvis pasiskirsto visuomenėje tolygiai. Jei mes uždarome ugdymo įstaigas, tai nereiškia, kad visi vienodai kenčiam, moterys, kurios turi vaikų, daugiau kenčia“, – pažymėjo P. Skruibis.
Konferencijos vaizdo įrašas:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...