- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje veikia 24 akredituotų Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) tinklas. Per šių metų liepos–rugsėjo mėnesius, jau galiojant orderiui, SKPC gavo duomenis apie beveik 8800 smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių ar patyrusių asmenų. Daugiau nei 90 proc. jų sutiko gauti specializuotą kompleksinę pagalbą. Tikslinės grupės srautas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., padidėjo beveik 3 kartus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime spaudai primena, kaip atpažinti psichologinį smurtą ir ragina ieškoti pagalbos, jeigu prieš jus smurtaujama.
Psichologinis smurtas – tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinį smurtą lengviausia yra pajausti, jį galima atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir kalbėjimo manieros, žodžių. Pavyzdžiui, nuolatiniai kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai. Deja, ši smurto forma yra labai išplitusi ir pats geriausias indikatorius – žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu ir atsiradęs nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai – savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų.
Psichologinis smurtas visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš.
Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.
Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas. Kokios jos bebūtų, visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama.
Nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, net grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus – visa tai yra pačios įvairiausios psichologinio smurto formos.
Ką daryti patyrus smurtą?
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad, norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Deja, smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius aukos ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba.
Tačiau svarbu žinoti, kad smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra daug pasirengusių specialistų, tad jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar, kreipkitės į policiją numeriu 112. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centrų specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą.
Centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda susiorientuoti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
Visus kontaktus rasite ČIA.
Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Jų kontaktus rasite ČIA.
Smurto artimoje aplinkoje orderis
Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos geriau užtikrina smurtą artimoje aplinkoje patiriančių žmonių apsaugą, kokybiškas ir efektyvias paslaugas jiems.
Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, nustačius smurto artimoje aplinkoje pavojų, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Statistika: smurtą patyrę ar patiriantys
2023 m. sausio – rugsėjo mėnesiai užregistruota beveik 41 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
2022 m. Specializuoti pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso suteikė beveik 10 tūkst. asmenų.
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip susitarti su vaiku, kad po žaidimų susitvarkytų kambarį?4
Daiktai savo vietoje. Knygos sudėtos, žaislai sustatyti, drabužiai kabo spintoje, – kai kam ši misija atrodo sunkiai įmanoma, o kai kurie vaikai, sunku patikėti, bet noriai tvarkosi. „Tvarka deda pagrindus geram vaiko elgesiui ir net mo...
-
Kaip ir kodėl svarbu išmokyti vaiką ilsėtis?
Vasara įsibėgėja, pirmieji šeimos atostogų planai realizuoti ir tėvai gali susidurti su dilema, kaip iki pat rugsėjo tinkamai užimti atostogaujantį vaiką. ...
-
Vaikams svarbu ne įspūdis, o buvimas su šeima
Vaikų atostogos dažnai – rūpestis tėvams, mat pramogas stovyklose gali įpirkti toli gražu ne kiekviena šeima. Pirmosios atostogų savaitės daugeliui vaikų – džiaugsmas, bet vėliau sėdėti namie, ypač mažesniems, nusibosta, jie i...
-
Hiperaktyvumas: problemos asmeniniame ir profesiniame gyvenime2
Mokykloje visada pirmas keldavote ranką, paskui suprasdavote, kad nežinote atsakymo. Energija tiesiog tryško per kraštus, nusėdėti suole būdavo tikra kančia. O gal nuolat pamesdavote pirštinę, kepurę, tėvai nespėdavo pirkti ra&sc...
-
Pažinčių programėlės neigiamai veikia psichinę sveikatą?1
Apie tai, kaip pažinčių programėlės veikia psichinę sveikatą, LNK žurnalistė kalbėjosi su gydytoju psichoterapeutu Dainium Jakučioniu. ...
-
Už tai, kaip jaučiamės, esame atsakingi patys
Ar dažnai pagaunate save elgiantis taip, kad visi šalia jaustųsi gerai, nes jei kitas supyks, bus nemalonu, sutriksite, jausitės kaltas? Jei taip, gali būti, kad esate emociškai priklausomas nuo kito žmogaus. Jei savo emocijas, jausmus ir vi...
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins4
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...