- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad jei jaučiate skrydžio baimę, galbūt verta juos aplankyti, svetainėje travelandleisure.com rašo apžvalgininkė Ali Wunderman.
Ji pripažįsta ilgą laiką paniškai bijojusi skristi ir dalijasi keliais patarimais, padedančiais šios baimės atsikratyti.
Tokių žmonių, kurie mėgsta nuotykius ir keliones, tačiau lėktuve jaučiasi blogai, labai daug. Technologijos vystosi kur kas greičiau negu žmogaus organizmas – mūsų instinktai paprasčiausiai nespėja jų vytis. Nerimą ir baimę kelia viskas, kas susiję su buvimu lėktuvo viduje: ankšta asmeninė erdvė, galimybių kontroliuoti padėtį nebuvimas ir, tai, kad tiesiogine to žodžio prasme esi pakibęs ore.
Tačiau autorė teigia tikinti, kad net ir šią baimę gali įveikti kiekvienas. Kad svajonės apie ilgas ir nuotykių kupinas keliones pagaliau taptų realybe, ji siūlo išbandyti tam tikrą techniką, galbūt padėsiančią nugalėti šią bjaurią fobiją. Kaip ir visais atvejais pradedant gydytis, nereikėtų manyti, kad visi patarimai suveiks. Tai, kas veikia vienam, nebūtinai veikia kitam, tačiau pabandyti – verta.
V. Joshi/Unsplash nuotr.
1. Nebijokite oro blaškos
Terminas oro blaška (arba turbulencija) dažną verčia suglumti, tačiau iš tikrųjų tai yra tas pats chaotiškai judantis oro srautas, kuriame kasdien nuo ryto iki vakaro plazdena paukščiukai. Lėktuvai, kaip ir paukščiai, sutverti šias oro išdaigas gerai apgalvojus. „Dažniausiai ta oro blaška, su kuria tenka susidurti keliaujant lėktuvu daugeliui žmonių, yra tokia menka, palyginti su tuo, ką galėtų pakelti lėktuvas“, – sako vienoje didžiausių JAV oro bendrovių dirbantis orlaivio kapitonas Kevinas Kelly.
2. Keliaukite patogiau
Rašinio autorė pasakoja sykį skridusi pirmąja klase. Didžiąją dalį 15 valandų trukusios kelionės ji teigia pramiegojusi apsigaubusi lengva žąsies pūkų antklode. Jos patarimas – nepraleisti progos pasinaudoti aukštesnės klasės teikiamu patogumu. Jausdamasis gerai fiziškai, žmogus labiau atsipalaiduoja ir emociškai.
3. Išsistudijuokite lėktuve įdiegtus saugos elementus
Pasidomėkite, kiek daug dėmesio kuriant lėktuvus skiriama tam, kad net ir nenumatytose situacijose nekiltų jokių incidentų. Pilotas ir jo padėjėjas yra išėję aukšto lygio mokymus, taigi taip pat puikiai geba dorotis su netikėtumais. „Mokymai kartojami kas šešis mėnesius“, – teigia K. Kelly. Jis pilotuoja lėktuvus jau daugiau kaip 40 metų, tačiau tiek jis pats, tiek kiti komercinių oro linijų pilotai savo įgūdžius nuolat atnaujina.
J. Coleman/Unsplash nuotr.
4. Išbandykite psichoterapiją
Kognityvinės elgesio terapijos užsiėmimai ne vienam yra padėję atsikratyti sekinančios skrydžių baimės. Antai kelionių apžvalgininkė Marlena Spieler po tokių užsiėmimų skraido visiškai ramiai. Ji tikina, kad tiek pilotų parodytas entuziazmas, ir psichologų palaikymas, ir galimybė pasidairyti po užkulisius, jai labai padėjo.
5. Išbandykite ekspozicinę terapiją
„Jei galite pakeisti savo mąstyseną, vadinasi, galite pakeisti ir savo reakcijas bei elgesį“, – teigia žurnalo „Eat Drink Travel“ redaktorė Lisa Jackson, kuriai skrydžių baimė anksčiau taip pat buvo nesvetima. Sušvelninus bendrą nerimą, galima sumažinti ir dirgiklių, šiuo atveju – buvimo lėktuve, daromo poveikio intensyvumą. Čia galėtų padėti vadinamoji ekspozicinė terapija.
6. Pravers skraidymo pamoka
Nesvarbu, ar lėktuvas tikras, ar paprasčiausias simuliatorius, uždėję rankas ant piloto pulto pasijusite bent šiek tiek kontroliuojantys padėtį. Suvokimas, kad padėties kontroliuoti neįmanoma (ir tai, kad neįmanoma matyti navigacijos įtaisų, kaip, pavyzdžiui, automobilyje ar autobuse), yra pagrindinis skrydžių baimę sukeliantis veiksnys.
A. Chuklanov/Unsplash nuotr.
7. Rinkitės vietą lėktuvo priekyje
„Jei kada važiavote autobuso gale, žinote, kad tai yra vieta, kurioje labiausiai krato. Taip pat ir lėktuve, – sako K. Kelly. – Lėktuvo priekyje ne tik mažiau krato, bet ir mažiau triukšminga, o tai irgi į naudą.“
8. Apžiūrėkite pilotų kabiną
Dauguma pilotų nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasilabinti ir apsižvalgyti, tikina K. Kelly. Žinoma, to neišeis padaryti, kai lėktuvas ore, priduria jis. Jei esate vienas pirmųjų keleivių, besilaipinančių į lėktuvą, pasiteiraukite skrydžio palydovo, ar būtų galima žvilgtelti į pilotų kabiną. Susipažinę su pilotais, labiau jais pasitikėsite. Savo akimis pamačius valdymo pultą taip pat bus ramiau.
9. Prie lango, vidury ar palei praėjimą?
Pagalvokite, kurioje iš trijų galimų vietų jaustumėtės geriausiai. Sėdėdami prie lango jausitės turį tvirtesnį ryšį su žeme. Sėdėdami palei praėjimą turėsite progą palaimingai užsimiršti. Na, o pasirinkę vietą viduryje galėsite įsitverti net į du ranktūrius vienu metu.
10. Išgerkite vaistų
Nerimą slopinantys vaistai tokie pat veiksmingi kaip ir raminamieji: jų suvartojus, visi garsai ir veiksmai nebeatrodo tokie grėsmingi, kad būtų verta stipriai jaudintis. Žinoma, prieš skrydį reikėtų pasirūpinti, kad vaistus išrašytų gydytojas.
11. Vadovaukitės protu
Fobijos – neracionalios, todėl, jei įmanoma, verčiau vadovautis protu. „Perskaitau visą skrydžių statistiką, kokią tik galiu gauti. Skaitau pilotų pasakojimus, kurie man leidžia labiau pasitikėti skrydžių pramone, – sako kelionių žurnalo „Pilgrim Magazine“ steigėja ir apžvalgininkė Ashley Halligan, dėl skrydžių baimės kankinusis daugiau kaip septynerius metus. – Svarbu save stabdyti. Labai lengvai leidžiamės užvaldomi baimių. Statistika ir faktai gali padėti, ypač jei juos pateikia skrydžių profesionalai.“
12. Skriskite, net jei baisu
Prisimenate patarimą išbandyti ekspozicinę terapiją? Reguliariai susidurdami akis į akį su savo baimėmis, pastebėsite, kad panikuojate vis rečiau. Situacijos, kurios anksčiau atrodė bauginančios, ilgainiui įtampos nebekels. Pasaulyje yra begalė dalykų, kuriuos verta pamatyti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...