„Nes mūsų vidinis laimės jausmas tik 10 proc. priklauso nuo išorinių dalykų“, – paaiškina dvasinio ir emocinio intelekto lavinimo meistras, knygų autorius, „WoW University“ dėstytojas Rimvydas Židžiūnas. Jis įvardija, kas mūsų viduje sukuria laimės būseną ir atskleidžia, kodėl daugelis žmonių gyvena puikiai ir sėkmingai, bet nesijaučia laimingi.

Trukdo... smegenys

Daugeliui dažniausiai atrodo, kad būtent išoriniai veiksniai ir aplinka daro mus laimingus, tačiau, deja, tai lemia mąstymas.

„Jeigu gerai pagalvosite, prisiminsite labai daug turtingų, įtakingų ir sėkmės lydimų žmonių, kurie jaučiasi nelaimingi. Daugybė žmonių, gyvendami puikiai ir sėkmingai, jaučiasi nelaimingi, nes jiems to neleidžia mąstymas, – sako R. Židžiūnas. – Jei kalbėsime apie Vakarų pasaulį, pagal šiuolaikinio mokslo tyrimus, yra trys faktoriai, kurie lemia mūsų laimės jausmą. Pirmas faktorius užima 50 proc. – tai smegenų veikla (oksitocinas, dopaminas, serotoninas, adrenalinas). Mūsų smegenys tarsi narkotikų fabrikas gamina įvairius mišinius, nuo kurių jaučiamės skirtingai laimingi. Antras faktorius, sudarantis 40 proc., tai mūsų protas: kaip mąstome, žiūrime į save, gyvenimą, aplinką ir t. t. Ir trečias faktorius, kuris sudaro tik 10 proc. mūsų laimės jausmo, tai išorinės aplinkybės.“

Sąlyga: R. Židžiūnas teigia, kad laimė – tai kompleksinė formulė. Ji susideda iš savęs įtvirtinimo, savirealizacijos jausmo. / „WoW University“ nuotr.

Stresas išderina organizmą

Taip pat, pasak R. Židžiūno, daugeliui žmonių šiandien jaustis laimingiems trukdo stresas ir besikeičiantis pasaulis.

„Mūsų smegenys nespėja keistis kartu su besikeičiančiu pasauliu. Stresas išderina organizmą ir kūną, siaurina mąstymą, o streso būseną patiriame net ir tada, kai nuolat kažko siekiame, o pasiekę – stengiamės išlaikyti. Nuolat patiriamas stresas iš lėto išderina darnų smegenų veikimą. Todėl sėkmės lydimi, daug pasiekę ir net mokantys gyventi kitus ir dalijantys patarimus žmonės jaučiasi nelaimingi, nes patiria per daug streso. Būtent todėl net ir didžiuliai pasiekimai gali džiuginti labai trumpai. Dėl streso žmonės nebemoka džiaugtis pasiekimais – net ir nusipirkę naują daiktą džiaugiasi labai trumpai, tol, kol pamato, kad kitas įsigijo tokį patį, – šmaikštaudamas šiuolaikinės visuomenės problemas įvardija R. Židžiūnas. – Išsilavinimas ir pažintinis intelektas padeda pasiekti išorinių tikslų, tačiau būtent jis verčia mus nuolat siekti daugiau, konkuruoti ir sukuria sąlygas patirti stresą. Mums vis atrodo, kad dar kažko nepasiekėme – reikia geresnio vyro, geresnio darbo, dar kažko…“

Todėl, pasak jo, labai svarbu atrasti ir suprasti išmintį, kuri sako, kad tik 10 proc. laimės priklauso nuo išorinių dalykų. Tai vadinama išminties intelektu, kuris vystosi, kai žmogus gyvena išmintingai.

Vyrų ir moterų skirtumai

Pasak lektoriaus, visas šiuolaikinis pasaulis remiasi tuo, kad mes nuolat turime kovoti, konkuruoti, pasiekti ir išlaikyti pasiekimus. Todėl tiek vyrų, tiek moterų organizmas naudoja testeroną dirbant ir siekiant savo tikslų. R. Židžiūnas sako, kad labai svarbu suprasti, kad vyrai ir moterys stresą įveikia skirtingais būdais.

„Anksčiau vyrai patirdavo daugiau streso, o šiuolaikiniame pasaulyje kur kas daugiau jo patiria moterys. Vyrams stresą įveikti padeda ir nuramina ekstremalūs dalykai, todėl jie pailsi žiūrėdami krepšinio, bokso varžybas, veiksmo filmus. Vyras puikiai nusiramina, kai susiduria su pavojumi, patiria iššūkį, kovoja. O moterys, – sako lektorius, turintis daugiau nei 25 metų mokymų patirties, – priešingai, pailsi tik jausdamos komfortą ir bendrystę. Moters prigimtis – rūpintis kitais. Taip jau gamtos sukurta, kad moteriai stresą mažina oksitocinas, kurio daugėja bendraujant, liečiantis, apsikabinant. Todėl būtina atsipalaiduoti, kurti, patirti lengvumą, jaukumą ir, svarbiausia, – mėgautis pačiu procesu. Moteris nesijaučia laiminga, jei yra išsekusi, pavargusi, prikaupusi streso ir pan. Moteriai labai svarbu save realizuoti, jausti veiklos prasmę ir jaustis reikalingai. Anksčiau žmonės gyvendavo bendruomenėmis ir moterys viską darydavo bendrai, todėl joms toks svarbus bendrumo jausmas. Taip pat reikia nuolat kažkuo rūpintis. Tik tada moterys įsikrauna, atgauna savo vidinius resursus ir energiją“, – sako lektorius.

Labai svarbu atrasti ir suprasti išmintį, kuri sako, kad tik 10 proc. laimės priklauso nuo išorinių dalykų. Tai vadinama išminties intelektu.

Svarbu pažinti būsenas

Apibendrinamas R. Židžiūnas sako, kad laimė – tai kompleksinė formulė. Ji susideda iš savęs įtvirtinimo, savirealizacijos jausmo – buvimo ten, kur viskas, ką mokame, ką žinome ir kas esame, yra reikalinga, ir galime tai realiai panaudoti ir iš pertekliaus dalytis su kitais.

Vienas iš būdų jaustis laimingam – tai dalytis su kitais tuo, ko turi daugiausia, ir visai nesvarbu, kas tai, – gebėjimas skaičiuoti, piešti, dainuoti, mokyti kitus ar kt. Kiekvienas turi atrasti savo laimės būseną. Kitas labai svarbus dalykas, pasak mokymų meistro R. Židžiūno, – atrasti savo esybinius išgyvenimus, kurie padėtų pajusti tą laimės, arba rojaus, būseną ir atkurti jėgas.

„Kiekvienas laimę patiria skirtingais būdais. Vieni dainuodami, kiti būdami gamtoje, prie ežero, upės, klausydamiesi muzikos, treti – tiesiog būdami maldos namuose. Jeigu žmogus atranda savo esybinius išgyvenimus, jie veikia kaip antitrauma – padeda atkurti vidinius resursus ir atgauti energiją ir jėgas. Jeigu žmogus atranda savo esybines būsenas, išmoksta jose atgauti jėgas, pamato, kad po truputį tampa išmintingas. Išmintingas reiškia labiau matantis, plačiau girdintis save ir pasaulį, labiau mokantys priimti, paleisti, būti, džiaugtis ir t. t. Pavyzdžiui, man užtenka išsimaudyti ežere ir aš visiškai nusiraminu. Ežeras – mano rojaus būsena, kurioje susiliedamas su vandeniu nusiraminu. Juokingiausia, kad anksčiau galvojau, kad ir kitus tai turi panašiai veikti, deja, ne. Tik vėliau supratau, kad kiekvienam reikia atrasti savo nusiraminimo būdą. Jis leidžia mūsų smegenims sklandžiai veikti. Tuomet viduje pradedi jausti skaidrumą, aiškumą ir, kaip mėgstu sakyti, genijaus jausmą. Būtent tai ir yra neurofiziologinis pagrindas išminties intelektui.“