- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei pusė (54,4 proc.) Lietuvos gyventojų pripažįsta neužsiimantys jokia sportine veikla, o tie, kurie savarankiškai sportuoja, dažniausiai renkasi dviratį (23,1 proc.), vaikšto į treniruoklių salę (10,4 proc.) arba plaukioja (7,4 proc.).
Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūčio mėnesį RAIT atliktas tyrimas.
BTA Žalų reguliavimo departamento gydytojos-ekspertės Ramintos Gaidelytės teigimu, pasirenkamos fizinio aktyvumo formos glaudžiai susijusios ne tik su madomis, bet ir gyvenamąja vieta.
„Nors kartais gali susidaryti įspūdis, kad bene populiariausias savarankiškas sportas yra bėgimas, tyrimas rodo ką kita – daugiausia žmonių laisvalaikiu mina dviratį. Turint omenyje, kad dviratis ne tik laisvalaikio praleidimo, bet ir puiki susisiekimo priemonė, neatmestina, kad važiavimą dviračiu, kaip fizinę veiklą dažniausiai minėjo tie, kurie juo rieda, pavyzdžiui, į darbą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad dažniausiai dviratį mina mažiausių miestelių gyventojai. Tarp jų dviratininkų – net kas ketvirtas (26 proc.), kai tarp didžiųjų miestų gyventojų jų yra 19 proc.“, - sako R. Gaidelytė.
Dažniausiai yra traumuojami raiščiai, sausgyslės ir raumenys.
Bėgimas populiariausias būtent tarp miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 150 tūkst. žmonių, gyventojų.
„Bėgimas jau yra ta fizinė veikla, kuri iš esmės nevyksta spontaniškai, jai reikia pasiruošti, skirti laiko. Įdomu tai, kad bėgioja vienodai tiek vyrai, tiek moterys, kai kitos fizinio aktyvumo formos pagal jas praktikuojančiųjų lytį galėtų būti skirstomi į vyriškas ir moteriškas. Tarkime, aerobiką, jogą dažniau praktikuoja moterys, o štai į treniruoklių salę vaikšto, krepšinį ar futbolą dažniau žaidžia vyrai“, - apklausos duomenis komentuoja R. Gaidelytė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažniau laisvalaikį fiziškai aktyviai leidžia didesnių ir didžiųjų miestų gyventojai.
„Skubus gyvenimo tempas, didesni atstumai bei sėdimas darbas, būdingas didesnių miestų gyventojams, diktuoja gyvenimo būdą, kuriame nebelieka vietos spontaniškam fiziniam aktyvumui, bet poreikis jaustis sveikiems ir energingiems niekur nedingsta, tad sąmoningai taip pat sportuojama dažniau“, - sako R. Gaidelytė.
Gydytoja-ekspertė R. Gaidelytė pažymi, kad savarankiškai ir ypač nereguliariai sportuojantieji kur kas dažniau patiria traumas.
„Dažniausiai yra traumuojami raiščiai, sausgyslės ir raumenys. Pirmoje vietoje pagal patiriamus sužalojimus sporto metu – raiščių bei raumenų patempimai. Gana dažnai pasitaiko sumušimai, kelio sąnario meniskų pažeidimai, stuburo ir nugaros raumenų traumos. Rečiau pasitaiko išnirimai ar kaulų lūžiai“, - didžiausias rizikas vardija gydytoja.
Jos teigimu, ypač apdairūs turi būti tie, kurie anksčiau nesportavo ir tik pradėjo itin aktyviai treniruotis, nes jie rizikuoja ne tik patirti traumą, bet ir susirgti fizinio krūvio sukeliamomis ligomis, pvz. sinovitu, kapsulitu, epikondilitu, achilitu.
„Daugiausia traumų patiria kontaktinio sporto atstovai – krepšinio, futbolo, regbio žaidėjai. Statistiškai daugiausia įvairių nelaimingų atsitikimų ir staigių mirčių nutinka krepšininkams, dviratininkams ir futbolininkams, nes šiose sporto šakose krūvis paskirstomas labai netolygiai“, - sako R. Gaidelytė.
Pasak jos, visiškai išvengti traumų savarankiškai sportuojant sudėtinga, tačiau sumažinti jų tikimybę tikrai įmanoma.
„Patys svarbiausi yra du principai: kokybiškas apšilimas ir nuoseklumas. Taip pat reikia pasirinkti patogią, sportui tinkamą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Jei yra galimybė, vertėtų pasinaudoti trenerio ar kito patyrusio asmens pagalba, kad būtų tinkamai įvertintos jūsų fizinės galimybės ir sportinė forma. Sportuoti reikia reguliariai, prieš kiekvieną treniruotę atlikti apšilimą, krūvį didinti palaipsniui, išmokti pasirinktos sporto šakos technikos. Svarbiausia - nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti“, - įsitikinusi gydytoja.
RAIT apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo 1000 respondentų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kepenų transplantacijos Kauno klinikose: gyvenimo dovana sunkiai sergantiems pacientams
Kauno klinikose per 24 metus atlikta apie 150 kepenų transplantacijos operacijų. Tai – viena sudėtingiausių procedūrų tiek pilvo chirurgijoje, tiek transplantologijoje. Per šį laiką pasiektos reikšmingos medicininės pažangos dėka...
-
Mokslininkai sukūrė revoliucinį antibiotiką: kaip tai galėtų pakeisti mediciną?
Vadinamieji „atominiai antibiotikai“ teikia naujų vilčių gydyti sunkias infekcijas, kurios ilgą laiką glumino medikus. Čekų mokslininkai teigia, kad jie galės akimirksniu sunaikinti visas bakterijų padermes, įskaitant ir superbakterijas, ...
-
SAM: numatyta didinti atlyginimus tiek medikams, tiek slaugytojams8
Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį dėl sveikatos sistemos darbuotojų algų ministras Aurimas Pečkauskas tikisi per dvi savaites. ...
-
Kolegos, pacientai ir draugai dalijasi medikės prašymu: jai diagnozuotas agresyvus vėžys22
Vieną dieną padedi kitiems įveikti sveikatos bėdas, o kitą – pačiai smogia negailestinga diagnozė. ...
-
Dantis tiesina didžiausia profesionalų komanda
Daug žmonių nori tiesių dantų, tačiau net neįsivaizduoja, nuo ko ir kurioje klinikoje pradėti. Lyderiaujančiame odontologijos klinikų tinkle „Šypsenos akademija“ kiekvienam pacientui parenkamas tinkamiausias gydymas, kad būtų pasi...
-
Šeimos gydytojus skatins atlikti daugiau tyrimų3
Nuo spalio 1 d. pradėjus plėsti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis papildomai apmokamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektrą, šeimos gydytojai bus skatinami skirti daugiau svarbių tyrimų ...
-
Šiuolaikinės dantų implantacijos technologijos leidžia paprastai išspręsti sudėtingiausius atvejus7
Nors netekus dantų patariama kuo greičiau juos atkurti, nemažai žmonių vis dar mano, kad dantų implantacija – ilgas ir sudėtingas procesas, todėl delsia kreiptis į gydytojus. Tačiau Senamiesčio klinikos burnos chirurgas Valdas Papečkys ir gyd...
-
Kas padeda sumažinti virusinių infekcijų riziką?
Rudens pradžia lepino šiluma, tačiau atvėsus orui, mažėjant natūralios šviesos, artėja virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas. Šeimos gydytoja Lina Matutienė dalijasi patarimais, ką būtų galima padaryti jau dabar, kad su...
-
Vyriausybė nepritaria, kad baigę gyvulininkystę teiktų sveikatos paslaugas su gyvūnais2
Vyriausybė nepritaria, kad baigę gyvulininkystes studijas galėtų teikti sveikatos paslaugas, kurių metu naudojami gyvūnai. ...
-
25-erių metų mergina dėl streso darbe nebegali vaikščioti ir normaliai kalbėti11
25-erių metų Emily Newman prarado galimybę vaikščioti ir normaliai kalbėti po to, kai stresas darbe išprovokavo retą ir neišgydomą neurologinį susirgimą. ...