- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
-
Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva...
Kasmet Lietuvoje nustatant pusantro tūkstančio storosios žarnos vėžio atvejų, skelbiamas šios ligos prevencijos mėnuo su iniciatyva „Mėlynasis kovas“.
Kaip ketvirtadienį pranešė organizatoriai, sveikatos organizacijos visame pasaulyje kovą paskelbia storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesiu – „Mėlynuoju kovu“. Šiemet dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ši iniciatyva Lietuvoje bus minima vėliau nei įprastai.
Jos metu siekiama priminti vyresnio nei 50 metų amžiaus gyventojams pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Tai jie gali padaryti nemokamai, pagal valstybės finansuojamą programą.
Tai svarbu, nes iš maždaug pusantro tūkstančio kasmet Lietuvoje nustatomų naujų storosios žarnos vėžio atvejų daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro gydytojo profesoriaus Tomo Poškaus teigimu, storosios žarnos vėžys šiuo metu yra trečias tarp dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Tačiau pabrėžiama, kad nustačius ankstyvose stadijose, jis yra vienas geriausiai į gydymą reaguojančių virškinamojo trakto piktybinių navikų.
„Tai yra susirgimas, kurį laiku nustačius, yra labai gera tikimybė jį išgydyti, tačiau dėl pastaruoju metu susiklosčiusių ekstremalių situacijų žmonės atideda reguliarias patikras arba vengia įsitraukti į ligos prevencinę programą. I ir II storosios žarnos vėžio stadijose išgydoma iki 90 proc. navikų. Nustačius IV stadijoje, žinoma, yra sunkiau, tačiau tokius ligonius taip pat gydome ir šiuolaikinės medicinos dėka apie 50-60 proc. jų sėkmingai išgyvena apie penkerius metus“, – tikina profesorius.
Anot T. Poškaus, sėkmingo gydymo procentas kinta taip drastiškai todėl, kad storosios žarnos vėžį nustačius vėlesnėse stadijose, jo gydymas tampa labai intensyvus. Įtraukiami gastroenterologai, chirurgai, onkologai ir radioterapeutai.
Pagal Lietuvoje jau dešimtmetį vykdomą prevencinę programą visi padidintos rizikos grupei priskiriami asmenys – nuo 50 iki 74 metų amžiaus – kartą per dvejus metus gali nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT), kuris mirčių nuo storosios žarnos vėžio riziką sumažina 20-30 proc.
„Dėl slaptojo kraujo tyrimo užtenka kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu jo metu kraujo pėdsakų nerandama, pacientas gali ramiai gyventi toliau ir sugrįžti po dvejų metų kitam reguliariam patikrinimui. Tuo tarpu suradus kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją – storosios žarnos apžiūrą iš vidaus“, – sako T. Poškus.
Storosios žarnos vėžio prevencijai svarbu stebėti savo žarnyno pokyčius, tokius kaip vidurių pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kraujo pėdsakai išmatose.
Anot mediko, storosios žarnos vėžiu susirgti gali visi, tačiau didesnės rizikos grupei taip pat priklauso žmonės, kurių giminėje yra bet kokių onkologinių ligų ar piktybinių navikų apraiškų.
„Dar vienas svarbus rizikos faktorius yra gyvenimo būdas. Ilgas ir nuolatinis sėdimas darbas, žalingi įpročiai ir netinkama mityba taip pat gali padidinti susirgimo riziką. Pavyzdžiui, valgant per daug mėsos, greito maisto, vartojant alkoholinius gėrimus ir rūkant rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didėja“, – sako prof. T. Poškus.
Mediko teigimu, mityba turi būti racionali ir proporcinga, turinti daug žalumynų, grūdinių kultūrų, o dirbant sėdimą darbą, ypač jeigu žmogus patenka ir į prevencinės programos amžiaus grupę, vertėtų reguliariai pasitikrinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais2
Įsigaliojus naujai tvarkai pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais, penktadienį pranešė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. ...
-
Vyrų krūtinės padidėjimas: apie priežastis ir sprendimo būdus4
Kiekvienas jautriai priimame išvaizdos pokyčius, ypač, kai jie yra netikėti ir nebūdingi. Pavyzdžiui, vyrų atveju, tai padidėjusi krūtinė. Čia kalbame ne apie nedidelius krūtinės pokyčius, bet apie akivaizdų krūtinės pasikeitimą, kuris ...
-
Erkės ir jų keliamas pavojus: ką būtina žinoti?
Šiltėjant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, kur susiduriame su įvairiais gyviais, tarp kurių ir erkės. Šie maži, bet grėsmingi parazitai gali būti pavojingų ligų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai, n...
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams5
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Autistiškų vaikų tėvų kasdienybėje nėra riboženklių: pagalbos bei supratimo reikia ir jiems3
Vaiko ar jaunuolio diagnozės pripažinimas, galimi karjeros pokyčiai, aplinkinių supratingumo trūkumas ir nežinomybė – specialistai įvardija, kad mažiausiai tiek didžiųjų krizių išgyvena autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų t...
-
Konkursas į Panevėžio ligoninės vadovus neįvyko, SAM dar kartą ieškos naujo direktoriaus1
Nei vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, konkursas į Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) direktoriaus pareigas neįvyko ir artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsa...
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?17
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą19
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?8
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...