Koloproktologas: vis dar susiduriame su mitu, kad tai labai baisus tyrimas

Kauno klinikų gydytojas koloproktologas chirurgas Paulius Lizdenis pasakoja, kad pacientų gyvenimo kokybė dėl medicinos pažangos, specialistų profesionalumo net ir po sudėtingų operacijų nepalyginti geresnė nei anksčiau. Be to, žarnyno ligų apskritai lengviau išvengti didesnį dėmesį skiriant mitybai ir neignoruojant profilaktinių patikrų.

– Jūsų manymu, nuo ko turėtume pradėti pokalbį? Kas aktualiausia? – pasiteiravome P. Lizdenio.

– Žmonės labiausiai bijo onkologinių ligų. Visa kita ne taip baisiai skamba, nors kitąkart gerybinės ligos būna net ir blogiau už vėžį. Daug gali padėti ankstyva diagnostika. Labai džiugina, kad dabar daug daugiau žmonių ateina profilaktiškai išsitirti. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo labiau galime padėti. Anksčiau žmonės laukdavo, kol pradės ką nors jausti. Kalbant apie žarnyno ligas, kai jau pradedi kažką nemalonaus jausti, tai gali būti labai negeras ženklas.

– Žarnynas – tarsi antrosios smegenys. Kaip jį saugoti? Kaip išvengti ligų ir nemalonių pojūčių?

– Profilaktika yra įvairių priemonių kompleksas. Pradedant mityba. Visi  žinome, kad reikia žiūrėti, ką kasdien valgome. Svarbu laiku  profilaktiškai tikrintis ir atlikti tyrimus. Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa vykdoma nuo 2014 m. ir jau duoda rezultatų. Profilaktinės kolonoskopijos padeda diagnozuoti gerybinius polipus – adenomas, kurios yra priešvėžinės žarnyno ligos. Polipai šalinami endoskopiškai, išvengiant didelių operacijų. Profilaktinių patikrinimų metu pavyksta nustatyti ir ankstyvų stadijų piktybinių navikų, kai jie dar nesukelia jokių simptomų. Tokiais atvejais gydymo rezultatai būna žymiai geresni.

Viena iš divertikuliozės komplikacijų – žarnos prakiurimas, gresiantis sunkiomis komplikacijomis ir operacijomis.

– Kas labiausiai atbaido pacientus nuo patikros programos? Kodėl ne visi ateina?

– Vis dar susiduriame su mitu, kad kolonoskopija – labai baisus tyrimas. Pastaruosius dvejus trejus metus taip tikrai nebėra. Ir privačiose, ir universitetinėse klinikose kolonoskopijas didelei daliai pacientų atliekamos taikant nejautrą. Jaučiamas nebent psichologinis diskomfortas.

– Kas sudaro žarnyną? Kas jame svarbiausia?

– Žarnynas dirba nuolat, be sustojimo. Jame gyvena milijardai bakterijų. Tiesiog reikia netrukdyti normaliai joms ten gyventi. Išsiderinus žarnyno mikroflorai, žarnyno motorikai, keičiasi žarnyno veikla. Sulėtėjus motorikai, maistas žarnyne užsistovi, viduriai pradeda užkietėti. Ilgainiui visa tai turi įtakos atsirasti vienokiems ar kitokiems pakitimams žarnyne  mikroskopiniu lygmeniu.

– Kaip pagreitinti sulėtėjusią žarnyno motoriką?

– Valgyti daugiau maisto, kuriame yra skaidulų: daugiau daržovių, vaisių, kruopų, riešutų. Skanios bandelės tam netinka. Būti daugiau fiziškai aktyviems. Kuo mažiau judame, tuo rečiau norisi į tualetą. Nė vienas maratonininkas nesiskundžia vidurių užkietėjimu. Maratonų bėgti neprivaloma, bet norint, kad žarnynas funkcionuotų normaliai, judėti būtina.

– Ar dar ko nors nežinome apie žarnyną? Ar mokslas jį jau gerai ištyrinėjo?

– Daug tyrinėta, bet tikrai yra daug ką atrasti. Dabar populiarūs  mikrofloros / mikrobiotos, bakterijų, gyvenančių žarnyne, poveikio, jų pusiausvyros tyrimai, persodinimas. Žarnynas, ypač plonoji žarna, iš dalies ir storoji, yra ir imuninis organas. Žarnų sienelėse yra įvairių ląstelių, kurios dalyvauja imuniniame atsake. Dėl šios priežasties susidurta su problema, kad vis dar nepavyksta transplantuoti žarnų. Tai labai imunologiškai aktyvus organas. Kepenis, širdį, plaučius persodinti galime, o žarnų – dar ne.

– Kaip progresuoja žarnyno ligų gydymas? Kas atsirado naujo per pastaruosius penkerius metus?

– Tai jau labiau ne chirurgijos sritis, o genetikų. Naujieji gydymo metodai yra darbas su genais.

Profilaktiškai: medikas akcentuoja, kad daug bėdų išvengti padeda ankstyva diagnostika. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Žarnyno neskauda. Kaip suprasti, kad kažkas negerai?

– Žarnyne yra nervų. Jaučiame tam tikrų pojūčių, susijusių su žarnynu. Jis taip pat yra inervuotas, tik neturi skausmo receptorių. Pavyzdžiui, kai atliekamas endoskopinis tyrimas, biopsija arba šalinamas žarnų polipas – neskauda, bet jaučiamas spaudimas, tempimas, pūtimas.

– Kaip kuo anksčiau suprasti, kad kažkas negerai? Kokie pirmieji signalai, kad reikia kreiptis į gydytoją?

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į viduriavimą. Tai kartais gali būti blogesnis simptomas nei vidurių užkietėjimas.

– Jeigu pasikeitė tuštinimosi rutina. Pavyzdžiui, jei anksčiau į tualetą eidavote vos pavalgę pusryčius, pietus, o dabar tai pasikeitė, atrodytų, be jokios priežasties, nelaukite metus. Ateikite pasikonsultuoti. Atkreipti dėmesį reikėtų ne tik į vidurių užkietėjimą, bet ir į viduriavimą. Tai kartais gali būti blogesnis simptomas nei vidurių užkietėjimas.

– Kaip nutinka, kad nuo streso suskausta skrandį, pradedama  viduriuoti?

– Kūne viskas susiję. Čia kalbame apie psichosomatiką. Iš baimės paleidžia vidurius dėl žarnyno inervacijos. Nerviniais impulsais į žarnyną perduodamas signalas suintensyvinti veiklą. Labai suaktyvėjus peristaltikai, prasideda viduriavimas. Tai natūrali reakcija į stresą.

– Ką manote apie vidurių laisvinamuosius vaistus, žarnyno plovimą kaip būdą sulieknėti?

– Vidurių laisvinamieji vaistai, ypač vyresniems žmonėms, tikrai reikalingi. Jų žarnyno veikla lėtėja, neretai šie vaistai yra vienintelis išsigelbėjimas. Yra žmonių, kuriems nebepadeda skaidulų dietos. Kai kurie gimsta turėdami lėtai veikiantį žarnyną. Noriu akcentuoti, kad vidurių laisvinamuosius vaistus vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju, o ne su kaimyne ar pasiskaičius internete. Savigyda gali turėti labai neigiamų padarinių. Kai kurie vidurių laisvinamieji vaistai dirgina žarnyną. Jis ilgainiui pripranta ir, kai tikrai prireiks, vaistai nebeveiks taip, kaip tikimasi. Kalbant apie lieknėjimą, jis susijęs su tuo, ką ir kiek suvalgai, o ne kaip tuštiniesi.

– Dalis žmonių kenčia nuo pilvo pūtimo. Ką daryti?

– Tai gali būti vienas iš kurios nors ligos simptomų, bet ne pagrindinis. Iš pradžių reikėtų atkreipti dėmesį į mitybą, o jei tai nepadeda – pasikonsultuoti su gydytojais.

– Kokių negalavimų ir ligų daugėja?

– Kalbant apie ligų populiaciją Lietuvoje, mūsų mityba keičiasi labiau į vakarietišką, todėl ir tendencijos – kaip Vakarų šalyse. Daugėja gerybinių storosios žarnos ligų, pavyzdžiui, storosios žarnos divertikuliozės atvejų. Divertikuliozė – liga, kai storojoje žarnoje susidaro divertikulų – žarnos išplonėjimų ir gleivinės išvaržėlių per raumeninį sluoksnį. Viena iš divertikuliozės komplikacijų – žarnos prakiurimas, gresiantis sunkiomis komplikacijomis ir operacijomis. Pasaulinė tendencija – divertikuliozė labai jaunėja. Anksčiau tai buvo vyresnių kaip 60 metų žmonių liga. Dabar yra nemažai 30–40 metų pacientų, kuriuos jau reikia operuoti dėl komplikacijų, netgi išvesti stomas. Daugėja ir storosios žarnos uždegimo ligų, Krono ligos, kolitų atvejų.

– Stoma – chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė. Kaip dažnai to prireikia? Ar galima tokiu atveju kokybiškai gyventi?

Maratonų bėgti neprivaloma, bet norint, kad žarnynas funkcionuotų normaliai, judėti būtina.

– Anksčiau storosios žarnos, ypač tiesiosios žarnos, vėžys reikšdavo, kad daugeliu atveju, šalinant žarnos dalį su naviku, prireiks stomos. Keičiasi technologijos, tobulėja metodai ir gydytojai, vyrauja pacientą tausojantis požiūris. Stengiamės, kad žmogus ne tik išgyventų, bet ir po operacijos galėtų kiek įmanoma kokybiškai gyventi. Onkologinė storosios žarnos liga tikrai nereiškia, kad visais atvejais reikės stomos, o jei reikės, nereiškia, kad ji bus visam gyvenimui. Anksčiau tiesiosios žarnos vėžys reiškė pjūvį per visą pilvą ir stomą. Dabar didelę dalį pacientų operuojame laparoskopiškai ir, pašalinę žarnos dalį, jei tik įmanoma, žarnos galus sujungiame, taigi stomos neprireikia. Jei vis dėlto prireikia išvesti stomą, tokių pacientų gyvenimo kokybė šiandien yra daug geresnė nei anksčiau. Gaminamos daug pažangesnės priemonės nei anksčiau.

– Kuris atvejis jums, kaip chirurgui, labiausiai įstrigo?

– Daug tų atvejų, kiekvienas pacientas, kurį operuojame, tuo metu yra pats svarbiausias, norime, kad kiekvienas pasveiktų, o pasveikęs toliau džiaugtųsi gyvenimu. Žmogaus galimybių ribos, pasitelkiant medicinos pažangą ir specialistų profesionalumą, – neįtikimos. Svarbiausia žinutė visuomenei vis dar išlieka raginimas nepraleisti profilaktinių patikrinimų. Jie gali padėti išvengti didžiulių sveikatos problemų.


Laikas – kritinis veiksnys

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame sulaukę rizikos amžiaus.

Kovą – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį – ligonių kasos primena, kad jau keliolika metų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti tam tikro amžiaus gyventojai gali ir turėtų nemokamai tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Sulaukus tokio amžiaus atsiranda didelė rizika susirgti šia liga.

Pirminė patikra – paprastai atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kuris parodo, ar net ir gerai besijaučiančiam žmogui reikia imtis tolesnių veiksmų.

„Vyrai ir moterys, sulaukę 50 metų ir ne vyresni nei 74 metų, sutikę dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje, atlieka slapto kraujavimo testą išmatose. Tai iFOBT testas, kurį skiria šeimos gydytojas. Jis gali būti atliekamas namuose ar poliklinikoje. Atlikus testą paaiškėja, ar jis teigiamas, ar neigiamas. Jeigu neigiamas, dvejus metus žmogus gali būti ramus. Po 2 metų šį testą reikia pakartoti. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Šio tyrimo metu specialiu aparatu apžiūrima visa storoji žarna. Jeigu pacientas pageidauja, tyrimas gali būti atliekamas taikant intraveninę nejautrą. Tyrimo metu, jei gydytojas mato įtartinų gleivinės vietų, atlieka jų biopsiją. Galima iš karto pašalinti ir nedidelius polipus.

„Jei, atlikus kolonoskopiją, patologijos storajame žarnyne nenustatoma, kitas slapto kraujo išmatose testas tokiam pacientui bus siūlomas po 10 metų. Jeigu nustatoma patologija, pacientas siunčiamas gydytis į specializuotą įstaigą“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja gastroenterologė, Endoskopinių tyrimų poskyrio vyresnioji ordinatorė Inga Kildušienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ši programa skirta pacientams, kurie neturi jokių nusiskundimų, jaučiasi sveiki. Tikslas – profilaktiškai tikrinti jokių simptomų nejaučiančius žmones, nes storosios žarnos vėžys praktiškai yra besimptomis iki galutinių stadijų. Jeigu šeimos gydytojas pagal paciento nusiskundimus įtaria storosios žarnos patologiją, jis turėtų būti iš karto siunčiamas išsitirti į specializuotą įstaigą.

Sergant kai kuriomis storosios žarnos ligomis, galimas kraujavimas į žarnyną, iFOBT testas gali būti teigiamas dėl šių ligų.

Higienos institutas ir toliau fiksuoja nerimą keliančią tendenciją: mirčių skaičius dėl šios ligos nemažėja. Vadinasi, ši liga dažnai nustatoma vėlai. Naujausiais ligonių kasų turimais duomenimis, dėl storosios žarnos vėžio prevenciškai tikrinasi maždaug kas antras galintis tai padaryti žmogus (46 proc.), kuriam pagal amžių yra rizika susirgti šia liga.

„Pagal programą reikia tikrintis kas antrus metus, todėl vertiname dvejų metų rezultatus. Matome, kad nuo 2020 m. vidurio iki 2022 m. vidurio slapto kraujavimo testas pagal prevencinę programą atliktas maždaug 0,5 mln. gyventojų. Iš jų teigiamą rezultatą gavo nedidelė dalis – apie 50 tūkst. žmonių, o likusiems jokių papildomų tyrimų nereikėjo. Vis dėlto kita pusė milijono gyventojų, tuo dvejų metų laikotarpiu priklausiusių rizikos grupei, pagal programą nepasitikrino. Taigi jie rizikavo, kad nejuntama liga, jei jie ja serga, bus aptikta, kai gydyti taps gerokai sunkiau arba grės pavojus gyvybei“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo padarinių, kuriuos gali sukelti tokios ligos kaip storosios žarnos vėžys, prevencinei patikrai dėl šios ligos apmokėti kasmet skiriama vis daugiau lėšų: 2021 m. – 5,2 mln. eurų, 2022 m. – 5,7 mln. eurų, šiemet – 6,1 mln. eurų. Tačiau, pasak J. Grigarienės, akivaizdu, kad vien pinigai sveikatai nepadeda ir gyvybės negelbsti – svarbu, kad žmonės rūpintųsi sveikata laiku tikrindamiesi prevenciškai ir nebijotų tirtis toliau, gavę teigiamą slapto kraujavimo testo rezultatą.

Apdraustieji nemokamai pagal prevencines programas tikrinami ir dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Žmonės, nepriklausantys rizikos grupei pagal amžių, sutrikus sveikatai, taip pat turėtų nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis skirtų reikalingus tyrimus ir gydymą, – jie apdraustiesiems apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stefanija

Stefanija portretas
Labai gera procedūra, man patiko, pasikeitė gyvenimo kokybė tik į gerą. Ačiū gydytojams už procedūrą ir laiku nustatytą diagnozę. Išgelbėjote man gyvybę. P.S. dabar jau tyrimą daro ir su narkoze Kauno klinikose, bet man asmeniškai be nejautros labiau patinka, o žarnyną išsivayti profilaktiškai visada reikia.

to>>tam nėra žodžių

to>>tam nėra žodžių portretas
...aš "ant" tos procedūros buvau, ir , kaip matai smegenys sveiki. Noriu pasakyti. Neduok Dieve , susirgsi vėžiu , tai tau ir žarnų "plauti" nereikės ,smegenis ir be to paliks tave... Tarp kitko ten niekas žarnų neplauna ). Tai susimąstyk ...

Asss

Asss portretas
Kauno klinikose dare pries 4m s be narkozes ir niekas neklause...baisus skausmas ir elgesys.. daviau kyśï.. Vilniuje dare su narkoze- tai studentai iśmale żarnyna tai savaite pragulejau
VISI KOMENTARAI 33

Galerijos

Daugiau straipsnių