- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ne vienas, bet vienišas per šventes – dėl nusilpusios klausos
-
Ne vienas, bet vienišas per šventes – dėl nusilpusios klausos
-
Ne vienas, bet vienišas per šventes – dėl nusilpusios klausos
-
Ne vienas, bet vienišas per šventes – dėl nusilpusios klausos
-
Ne vienas, bet vienišas per šventes – dėl nusilpusios klausos
Be ko negalėtumėte įsivaizduoti šventinio džiaugsmo? Spalvingais žaisliukais papuoštos eglės? Kvapnaus pyrago? Iš tiesų šventišką atmosferą galima susikurti ir be šių komponentų, jeigu supa mylimi artimieji. Nepaisant to, vienišumo jausmas per šventes – ganėtinai dažnas svečias. Apklausų duomenimis, apie 55 proc. apklaustųjų per žiemos šventes jaučiasi vieniši.
Anot medicinos psichologės, kognityvinės ir elgesio terapijos praktikės Karolinos Muračiovienės, šį jausmą gali lemti daugybė veiksnių. Natūralu, kad vienišumas gali prabusti, kai artimųjų iš tiesų nėra šalia, tačiau galima jaustis vienišam, net jeigu prie šventinio stalo – būrys brangių žmonių. Viena iš tokio vienišumo „ne vienas, bet vienišas“ priežasčių – klausos sutrikimai ir jų pasekmės.
Kodėl jaučiamės vieniši?
Psichologė K. Muračiovienė mano, kad daugeliui žmonių žiemos šventės yra labai reikšmingas metų tarpsnis.
„Neretai šeimai šventės tampa ritualu, kuriame puoselėjame santykį vienas su kitu, bendraujame, užsiimame bendra veikla, dalinamės dovanomis. Buvimas kartu su šeima per šventes yra lyg nerašyta taisyklė, socialinis kanonas, perduotas iš kartos į kartą, todėl natūralu, kad švenčių metu buvimas vienumoje, negalėjimas leisti kokybiško laiko su artimaisiais gali būti ypač skausmingas“, – paaiškino K. Muračiovienė.
Anot psichologės, svarbu nemaišyti izoliacijos ir vienišumo. Mokslinėje literatūroje socialinė izoliacija apibūdinama kaip realus socialinių kontaktų, ryšių nebuvimas ar stygius, tuo tarpu vienišumas labiau apibūdina kokybinį ryšio aspektą, skirtumą tarp to, kokių santykių „norėčiau“ ir to, kokius „turiu“.
„Tokiu atveju, asmuo, net ir apsuptas žmonių, gali jaustis vienišas. Taigi, kiek žmogus jausis vienišas priklauso ne tik nuo to, yra fiziškai su kitais žmonėmis ar ne, bet ir nuo to, kokia santykių su tais žmonėmis kokybė. Ši kokybė, visų pirma, priklauso nuo to, kiek jaučiamės artimi, priimti, suprasti žmonių“, – vienišumo priežastis įvardijo medicinos psichologė.
Karolina Muračiovienė. „Audiomedikos“ nuotr.
Pokalbis – tarsi už stiklo
Psichologė pabrėžia, kad verbalinė komunikacija yra vienas pagrindinių būdų, kuriuo kuriame ir palaikome emocinį ryšį su kitais. Taigi, verbalinės komunikacijos trukdžiai gali stipriai apriboti galimybes išgyventi artumo jausmą. Klausos sutrikimai gali būti vieni iš tokių kliuvinių.
„Ar teko įstaigoje su aptarnaujančiu darbuotoju kalbėtis per storą stiklą? Reikia įdėti daug pastangų, norint išgirsti. Dėmesį blaško aplinkiniai triukšmai, nebesate tikri, ar teisingai išgirdote, ką jums pasakė žmogus anapus stiklo. Labai panašiai jaučiasi ir nusilpusią klausą turintis žmogus šventiniame šurmulyje“, – paaiškino „Audiomedikos“ klausos protezavimo specialistė Kristina Kalašnykovaitė.
Specialistė įsitikinusi, kad nusilpusią klausą turinčiam žmogui šventinis laikas gali būti itin varginantis.
„Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau triukšmo, tuo sudėtingiau sutelkti dėmesį į kalbą ir ją suprasti. Ypač, kai kalba keli žmonės vienu metu. Pastangos išgirsti atima daug jėgų ir šventės tampa nebe tokios džiugios“, – klausos centro pacientų patirtimis dalijosi K. Kalašnykovaitė.
Be to, kalėdinis laikotarpis – ypatingas laikas tikintiesiems. Specialistė pastebi, kad klausos nusilpimą turintys žmonės pradeda vengti lankytis maldos namuose. Didelėje erdvėje garsas plačiai išsisklaido, akustika sukuria aidą, tad dalyvaudamas religiniuose ritualuose žmogus girdi triukšmą, o ne šventinę kalbą. Negalėjimas kokybiškai dalyvauti religiniuose ritualuose taip pat gali paveikti emocinę būseną.
Kristina Kalašnykovaitė. „Audiomedikos“ nuotr.
Vienišumo pasekmės – liūdnos
JAV atliktų tyrimų duomenimis, nesprendžiamos vienatvės, socialinės izoliacijos poveikis fizinei sveikatai gali prilygti penkiolikai surūkytų cigarečių per dieną. Be to, vienišumas taip pat gali paskatinti neigiamų įpročių atsiradimą.
„Besitęsianti socialinė izoliacija ir vienišumo jausmas siejami ne tik su prastesne emocine būsena, bet ir su įvairiais neigiamais padariniais fizinei sveikatai: didesne rizika patirti priešlaikinę mirtį, 50 proc. didesne senatvinės demencijos rizika, net trečdaliu didesne rizika išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms, patirti insultą“, – galimas ilgalaikes pasekmes sveikatai vardijo psichologė K. Muračiovienė.
Bauginančiai skambančios pasekmės yra nesudėtingai paaiškinamos. Kurti ryšį ir puoselėti santykius – užprogramuota mūsų smegenyse ir yra vienas iš kertinių emocinių poreikių.
„Esame užprogramuoti būti ryšyje, nes evoliucijos eigoje pavieniui tiesiog nebūtume išgyvenę. Mums buvo svarbu gyventi grupėmis, puoselėti artimus santykius, kad gautume grupės teikiamą ir išgyvenimui būtiną apsaugą bei resursus. Todėl vienišumo jausmas sukelia nesaugumo, streso reakciją kūne, o buvimas poreikius patenkinančiame santykyje sukelia saugumo, malonumo, pilnatvės jausmą“, – tvirtino psichologė.
Girdėkite, nelikite už stiklinės sienos
Klausos sutrikimai – vienas iš veiksnių, galinčių lemti vienišumą bei socialinę izoliaciją su visomis jos pasekmėmis fizinei bei psichologinei sveikatai. Be to, nesprendžiami klausos sutrikimai taip pat gali neigiamai veikti sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad klausos sutrikimai didina riziką susirgti demencija (lengvas klausos nusilpimas – du kartus, sunkus klausos nusilpimas – net penkis kartus), Alzhaimerio liga.
Pajutusiems nusilpusios klausos simptomus „Audiomedikos“ klausos protezavimo specialistė pataria neatidėlioti sprendimo kreiptis pagalbos bei nelikti už „stiklinės sienos“.
„Iki Kalėdų laiko liko labai nedaug. Jau dabar pradedame linkėti visiems jaukių, gražių švenčių. Jeigu šiam linkėjimui išsipildyti trukdo tik nusilpusi klausa, kviečiu atvykti ir pradėti bandyti klausos aparatus, kad jau šventiniu laikotarpiu ir prie šventinio stalo be jokių kliūčių galėtumėte pabendrauti su pasiilgtais artimaisiais“, – sakė K. Kalašnykovaitė.
Klausos centras „Audiomedika“ kviečia atvykti nemokamai išbandyti klausos aparatus visą šventinį laikotarpį. Klausos aparatų individualiam pritaikymui reikalingas klausos patikrinimas bei konsultacija – taip pat nemokama.
Registruotis nemokamam klausos aparatų bandymui galite telefonu: +370 620 33338 arba internetu: www.audiomedika.lt/registracija.
Konsultavo med. psichologė Karolina Muračiovienė
karolina.muracioviene@gmail.com
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdų eglutės panaudojimas: išmesti ar suvalgyti?5
Suvalgėte nuo Kalėdų likusį kumpį, bulvių košę, šparagines pupeles ir pyragą, bet ar svarstėte suvalgyti savo Kalėdų eglutę? ...
-
Moterys, šias daržoves jums rekomenduoja dietologai
Moterims vertėtų prisiminti ir dažniau į lėkštę dėti paprastų, bet neprastų šakninių daržovių. Jos turėtų vyrauti jūsų racione ypač šaltuoju metų laiku. Sužinokite, kodėl jas verta įtraukti į kasdienį valgiara&scaron...
-
Naujo polėkio metas – ne tik šventiniu laikotarpiu
Nuolatinė tarpdisciplininės komandos pagalba, susitelkimas į paciento ir jo artimųjų lūkesčius bei jų gyvenimo kokybės gerinimas – tai tik keli iš daugybės tikslų, kuriuos savo atsidavimu darbui įgyvendina Klaipėdos medicininės slaug...
-
Šie trys pratimai neprilygstami, norint išlaisvinti kūną ir mintis nuo streso
Spartus šiuolaikinio gyvenimo ritmas lėmė tai, kad stresas tapo daugelio mūsų palydovu. Laimei yra paprastų būdų, kaip grąžinti mūsų kūnui ir protui harmoniją. ...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra12
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
PSO apžvelgė COVID-19 tendencijas: yra ir gerų žinių
Praėjus maždaug penkeriems metams nuo koronaviruso protrūkio pradžios, nuo COVID-19 mirusių žmonių skaičius, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuolat mažėja. Jei 2021 m. birželį mirdavo kas ketvirtas dėl koronaviruso ligoninėje g...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras2
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Svarstoma kitąmet Vilniuje pradėti Veiklių senjorų programą6
Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto apie galimybę kitąmet sostinėje pradėti Veiklių senjorų programą, skirtą didinti vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, skatinti verslumą bei didinti įsitraukimą į kultūrinį bei kūrybinį gyvenimą....
-
Auga sergamumas: nuo gripo mirė du žmonės, nuo COVID-19 – keturi5
Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nesusikalbėjimas tarp gydytojų ir pacientų: kada už paslaugas mokėti nereikia3
Visiems gyventojams turint teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, už dalį paslaugų ar gydymo priemonių žmonėms tenka susimokėti – dėl to Kauno teritorinė ligonių kasa šiemet nagrinėjo 7 pacientų skundus, skelbia LRT radijas. ...