- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite,“ – tokius patarimus pažįstamiems žarsto 72-ęjų vilnietis Petras, kuriam per storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vėžys aptiktas pirmoje stadijoje.
Vyras sako, kad nei prieš kolonoskopiją, nei prieš operaciją baimės nejautė, nes pasitiki medikais. O ir gyvenimas po operacijos Petrui mažai tepasikeitė: tenka tik valgiaraštį pakoreguoti ir sunkių daiktų nekilnoti. Birželis – įveikusiųjų vėžį mėnuo, todėl Petras dalinasi savo sėkmės istorija.
Baimės dėl tyrimų ir operacijos nejautė
Gegužę dėl storosios žarnos vėžio operuotas 72-ejų Petras šiandien dirbantis, geros nuotaikos ir optimistiškas. Vilniečiui onkologinė liga aptikta pačioje pradžioje – pirmoje stadijoje. Petras pasakoja kiek delsęs dėl vėžio pasitikrinti prevenciškai – gąsdino pandemija. Tačiau dabar savo sprendimu išsitirti labai džiaugiasi.
„Sausio mėnesį gavau kvietimą iš Antakalnio poliklinikos sudalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tada pamaniau, ai, visur koronavirusas, palauksiu pavasario ir tada nunešiu tyrimus. Kovo pabaigoje man paskambino slaugytoja iš poliklinikos ir pasakė, kad kovas yra storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo ir vėl paragino išsitirti. Taip pat paprašė atnešti išmatų mėginėlį. Tą ir padariau. Vėliau pažiūrėjau tyrimo rezultatus internete ir sužinojau, kad slapto kraujo išmatose tyrimo atsakymas yra teigiamas,“ – pasakojo Petras.
Vilnietis sako nustebęs dėl slapto kraujo išmatose tyrimo rezultato, todėl nusipirko testą vaistinėje ir tyrimą namuose pakartojo pats. „Iš pradžių nelabai norėjau tikėti, juk prieš trejus metus atsakymas buvo neigiamas. Todėl vaistinėje nusipirkau testą ir tyrimą pasidariau namuose. Ir šis testas parodė teigiamą atsakymą. Nors kraujo išmatose ir nesimatė. Tuomet šeimos gydytoja parašė siuntimą kolonoskopijai atlikti,“ – kalbėjo vilnietis.
Per tyrimą vyro žarnyne aptikta polipų, kilo įtarimų dėl vėžio, todėl Petras tolimesnei konsultacijai buvo nusiųstas pas Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoją chirurgą dr. Audrių Dulską. „Kolonoskopija man buvo atlikta su nejautra. Prabundu, o gydytojas man sako: brolyti, radau penkiolika mažyčių polipėlių. O pora atrodo įtartini, siunčiu tave pas daktarą Audrių Dulską. Daktaras nusiuntė mane pasidaryti kompiuterinės tomografijos. Gegužės pabaigoje man buvo išoperuotas navikas,“ – pasakojo Petras.
Vyras sako žinią apie onkologinę ligą sutikęs ramiai: vidinės drąsos suteikė pasitikėjimas gydytojais. „Neišsigandau. Po kolonoskopijos man nepasakė nieko baisaus. Todėl pagalvojau, kad jeigu kas ir yra, tai yra pradžia. Nejaučiau jokios baimės, aš pasitikiu gydytojais. Po pusės metų turėsiu vėl apsilankyti pas daktarą.“
Žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi.
Šiandien vilnietis džiaugiasi, kad į prevencinę patikros programą ranka nenumojo ir laiku išsityrė. „Gydytojas man pasakė, kad išsityriau pačiu laiku, nes tai buvo vėžio pradžia. Todėl dabar, ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite,“ – tikrintis ragino Petras. Vyras ramino ir bijančius kolonoskopijos tyrimo.
„Absoliučiai nėra ko bijoti. Žmonės, nebijokite eiti. Jei tik yra galimybė, siunčia – eikite ir darykite. Pagalvojau, kaip gerai, kad gyvenu mieste. Jei gyvenčiau kur nors kaime, turbūt nebūčiau pasitikrinęs profilaktiškai ir vėliau man vėžį rastų jau kokios trečios stadijos. O paskui gydytojai sakytų: o kur tu buvai anksčiau? O žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi...“ – samprotavo vilnietis.
O ar po operacijos pasikeitė vilniečio kasdienybė? Petras sako, kad gyvenimas teka sena vaga: teko tik pakoreguoti valgiaraštį ir nekilnoti sunkių daiktų.
Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys – tuo geresnė prognozė
Anot A. Dulsko, Petro atvejis – sėkmės istorija apie tai, kodėl verta tikrintis prevenciškai.
„Petro situacija buvo labai „dėkinga“ ir tai yra tobulas pavyzdys, kad veikia ir kam reikalinga storosios žarnos vėžio patikros programa. Ponas Petras jokių skundų neturėjo, tiesiog profilaktinio patikrinimo metu nustatyti keli polipai, iš kurių vienas jau buvo supiktybėjęs. Atlikta operacija – pašalinta dalis žarnos. Patologinis atsakymas parodė, jog tai pirmos (ankstyvosios) stadijos vėžys. Jokio papildomo gydymo nebereikia. Sekimas reikalingas, kaip ir bet kurios stadijos vėžio, tačiau tai galima daryti rečiau – kartą į pusmetį. Be to, ankstyvosios stadijos vėžio atkryčio galimybė yra labai reta,“ – pasakojo dr. A. Dulskas.
A. Dulskas / NVI nuotr.
Gydytojas chirurgas pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo didesnis paciento išgyvenamumas. „Jeigu vėžys nustatomas pirmos stadijos, penkerius ir daugiau metų išgyvena beveik visi pacientai (100 proc. išgyvenamumas), tuo tarpu IV stadijos išgyvenamumas gerokai sumažėja (mažiau nei 15 proc. išgyvena penkerius metus). Ankstyvesnių stadijų išgyvenamumas geresnis, nebereikia jokio papildomo gydymo, galima rečiau tikrinti – taip sumažėja stresas. Ankstyvas stadijas lengviau ir operuoti, dažniau galima taikyti minimaliai invazyvias priemones, reikalingi gerokai mažesni pjūviai. Tokiu būdu sutrumpėja ir buvimo ligoninėje laikas,“ – apie ankstyvąją diagnostiką pasakojo dr. A. Dulskas.
Anot gydytojo chirurgo, todėl ir prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje dalyvauti svarbu: įrodyta, jog dalyvaujant patikros programose nustatomos ankstyvesnės stadijos, tokiu būdu sumažinamas mirtingumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Visgi, anot dr. A. Dulsko, per prevencinę patikrą dažniausiai diagnozuojamas pažengęs storosios žarnos vėžys, ankstyvosios vėžio stadijos sudaro nedidelę dalį. Todėl taip pat labai svarbi šios ligos prevencija – sveikas gyvenimo būdas. „Rizikos veiksniai yra universalūs, standartiniai ir labai gerai žinomi, tačiau visiems labai sunkiai įgyvendinami. Tai fizinio aktyvumo nebuvimas, viršsvoris ir nutukimas, greito maisto valgymas, raudona termiškai apdorota mėsa, alkoholis ir rūkymas. Yra žinoma ir veiksnių, kurių negalima keisti – genetiniai faktoriai, aplinka,“ – reziumavo dr. A. Dulskas.
Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš PSDF lėšų. Programa priklauso 50–74 m. amžiaus moterims ir vyrams: kartą per dvejus metus reikia atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Maždaug 10 proc. programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo testas būna teigiamas ir jie siunčiami atlikti išsamesnį endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais2
Įsigaliojus naujai tvarkai pacientų skundus nagrinės speciali grupė, patikrinimą inicijuos ne visais atvejais, penktadienį pranešė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. ...
-
Vyrų krūtinės padidėjimas: apie priežastis ir sprendimo būdus4
Kiekvienas jautriai priimame išvaizdos pokyčius, ypač, kai jie yra netikėti ir nebūdingi. Pavyzdžiui, vyrų atveju, tai padidėjusi krūtinė. Čia kalbame ne apie nedidelius krūtinės pokyčius, bet apie akivaizdų krūtinės pasikeitimą, kuris ...
-
Erkės ir jų keliamas pavojus: ką būtina žinoti?
Šiltėjant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, kur susiduriame su įvairiais gyviais, tarp kurių ir erkės. Šie maži, bet grėsmingi parazitai gali būti pavojingų ligų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai, n...
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams5
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Autistiškų vaikų tėvų kasdienybėje nėra riboženklių: pagalbos bei supratimo reikia ir jiems3
Vaiko ar jaunuolio diagnozės pripažinimas, galimi karjeros pokyčiai, aplinkinių supratingumo trūkumas ir nežinomybė – specialistai įvardija, kad mažiausiai tiek didžiųjų krizių išgyvena autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų t...
-
Konkursas į Panevėžio ligoninės vadovus neįvyko, SAM dar kartą ieškos naujo direktoriaus1
Nei vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, konkursas į Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) direktoriaus pareigas neįvyko ir artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsa...
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?17
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą19
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?8
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...