Išgirdę žodį „doga“, kai kurie jį sies su dogo veislės patele, kitiems tai galbūt turės sąsajų su anglišku dešrainio pavadinimu. Visgi sparčiai pasaulyje populiarėjančio reiškinio pavadinimas – sumaniai iš žodžių „joga“ ir „šuo“ (angl. dog) sukurtas terminas. Tiesą sakant, tai puikiai atskleidžia ir jo esmę, nes doga – joga su šunimis. Kadangi tokia treniruočių rūšis jau spėjo atkeliauti ir į Lietuvą, apie ją nusprendėme paklausti šunų mokyklos „Res Canes“  dresuotojos Vilmos Jazukevičiūtės.

– Visų pirma papasakokite, kas yra doga?

– Joga su šunimis egzistavo ir kiek anksčiau, bet čia šunys buvo kilnojami, tampomi, juos buvo bandoma pritaikyti jogos pozose. Mes kuriame programą, kurioje šunys dalyvauja tiek, kiek jie patys nori. Tiesiog sujungiame sportą su raminama lytėjimo technika „Tellington Touch“, kurios pradininke laikoma amerikietė Linda Tellington-Jones. Pamoką veda žmonių treneris, ją taip pat prižiūrime ir mes – dresuotojai. Treniruotės metu šunims dedamas specialus pavadėlis, kuriuo jis yra sujungiamas su šeimininku – taip tarp jų sukuriamas tam tikras ryšys. Žmogui judant, šuo jaučia vibraciją specialiuose taškuose. Treniruotė trunka 45 minutes, nes ilgiau šuneliai sunkiai išlaikytų dėmesį.

– Kuo doga naudinga šeimininkui ir augintiniui?

– Šie užsiėmimai ypač tinka šunims, kurie visą laiką nenustygsta vietoje – juk ir jiems reikia išmokti atsipalaiduoti. Be abejo, pokyčiai neįvyks per naktį, bet per ilgesnį laikotarpį tikrai sulauksite rezultato. Atsipalaidavęs, normalus šou didžiąją dalį paros miega, tad įsivaizduokite, kokį stresą turi jausti keturkojis, kuris nuolat yra labai aktyvus. Užsienyje ši technika naudojama ir kitiems naminiams gyvūnams. Doga tiek šunims, tiek žmonėms suteikia atsipalaidavimo, pastariesiems tai turi naudos ir fizinei formai – juk mankšta reikalinga visiems. Doga nėra aktyvus sportas, vyrauja ramūs judesiai, tempimo pratimai, siekiama atsipalaidavimo. Kai sakoma, jog šeimininkai ir šunys supanašėja, labiau kalbama ne apie išvaizdą, o apie temperamentą. Taigi, įsitempę, daug streso patiriantys žmonės tuo „užkrečia“ ir augintinį. Sakyčiau, kad jau vien bendraudami su šunimi, jį mokydami, šeimininkai patiria didesnį laisvumą, ramybę. Beje, praktikuojant dogą, taip pat didėja augintinio ir jo šeimininko ryšys, tarpusavio supratimas.

– Kaip dažnai reikėtų praktikuoti dogą, kad būtų pasiektas tam tikras rezultatas?

– Labai sunku atsakyti, nes šis laikotarpis individualus. Jeigu kalbame apie šunį, kuris jau turi pagrindus, yra klusnus, tai galima pamatyti labai greitai. Jeigu kalbėsime apie tokį, kuris iš prigimties yra cholerikas, rezultatų gali tekti kiek palaukti. Kurį laiką palankius pamokas, dogą įmanoma praktikuoti ir namuose.

– Ar šis užsiėmimas tinka bet kokio dydžio, veislės šunims?

– Kalbant apie vakarietišką dogą, kuomet šuneliai daug kilnojami, tampomi, tai ji, be abejo, skirta mažiesiems. Mūsų praktikuojamoje dogoje apribojimų nėra. Netgi, sakyčiau, mažieji labiau linkę „trukdyti“ šeimininkui: reikia daryti atsilenkimus – užlips ant pilvo, reikia pakelti koją – uždės ant jos leteną. Na, bet tai nėra blogai, juk doga – veikla kartu. Visgi šunims, ypač pirmąją pamoką, apstu įvairių dirgiklių: nauja vieta, šalia kiti šunys – visko buvo. Vienas šuo skalijo visą pamoką, bet ir tai galiausiai šiek tiek nusiramino. Manau, tokiam keturkojui bent porą minučių pabūti ramiai jau yra laimėjimas. Tiesa, kol kas dogos užsiėmimai yra skirti tik mūsų klubo nariams. Jei ateitų kiti šeimininkai su šuneliais, turime specialų šuns klusnumo testą, kurį jie turėtų išlaikyti – tam, kad tiesiog visi pamokoje jaustųsi gerai.