„Departamentas pateikė aibę mokslinių tyrimų, statistinės informacijos, kuri patvirtina priimtų ir šiuo metu galiojančių priemonių efektyvumą. Kalbant apie alkoholio vartojimą Lietuvoje, situacijos pagerėjimą, nuo 2016 metų sumažėjusį alkoholinių psichozių kiekį daugiau nei 30 proc., o alkoholinė priklausomybė sumažėjo 9 proc. Matome teigiamus pokyčius, kalbant tiek apie visuomenės sveikatą, tiek apie asmens sveikatą. Matome mažėjančią alkoholinių gėrimų vartojimo statistiką. Be abejo, mes negalime sakyti, kad šių pokyčių buvo pasiekta išimtinai pradėjus taikyti tas priemones, kurios įsigaliojo nuo 2018 metų. Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad 2017 metais buvo padidintas alkoholinių gėrimų akcizas, kuris užaugino jų kainą. Šiuo metu yra taikomos ir į paklausos mažinimą orientuotos priemonės – suaktyvėjo priklausomybių konsultantų veikla, gerėjo ir gydymo prieinamumo aprėptis“, – sakė NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Pasak jos, svarstant 2017 metų įstatymo pataisas, kai buvo siūlymas padidinti alkoholio pardavimo ir vartojimo amžių iki 20 metų, buvo pasirinktas Islandijoje taikomas modelis, nes čia galioja visokio stiprumo gėrimų įsigyjimo cenzas asmenims nuo 20 metų. „Labiausiai buvo akcentuojama ne tai, kad žmogus jau gali eiti į kariuomenę, sudaryti santuoką ar panašiai, o žmogaus fiziologinė branda, nes iki sukankant 20-čiai metų, susiformuoja visos žmogaus organizmo sistemos ir alkoholio vartojimas gali padaryti žymiai mažesnę žalą negu jaunesniame amžiuje“, – kalbėjo NTAKD atstovė.

Jei Vyriausybė liberalizuos šį įstatymą, kaip tai paveiks visuomenės sveikatą? „Vyriausybė priėmė savo politinį sprendimą. Dabar debatai persikels į Seimą ir Seime bus priimtas galutinis sprendimas. Sunku prognozuoti, kokioje situacijoje mes atsidursime, bet žvelgiant iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) perspektyvos, iš Europos bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos paskelbtų įvairių pranešimų, ta politika, kuri dabar yra taikoma Lietuvoje – pilnas alkoholio reklamos draudimas, prieinamumo mažinimas – tiek ekonominis, tiek fizinis – laiko, kainos, amžiaus prasme tai yra geriausios priemonės, kurios duoda efektyviausią rezultatą kalbant apie alkoholinių gėrimų vartojimo situacijos pagerėjimą. Sinergija priemonių, mažinančių tiek pasiūlą, tiek paklausą, duoda geriausių rezultatų. Ir 2018 metais priimtoje Tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo bei kontrolės programoje, kalbant apie alkoholio ir tabako kontrolės priemones, viena iš numatytų krypčių buvo išlaikyti nuoseklią tiek tabako, tiek alkoholio kontrolės politiką užtikrinant tokios politikos vertinimą“, – akcentavo pašnekovė.

G. Belian turimais duomenimis, PSO skaičiuoja, kad 2019 metais bendras alkoholio suvartojimas Lietuvoje vienam vyresniam kaip 15-kos metų gyventojui sudarė 12,8 litro absoliutaus alkoholio. Ji sakė, kad tokiu rodikliu, viena vertus, mūsų šalis galėtų džiaugtis, bet, kita vertus, – bendras Europos regiono rodiklis yra 9,5 litro absoliutaus alkoholio.

Taip pat esą atkreiptinas dėmesys į mirtingumą, kuris susijęs su alkoholio vartojimu – Lietuvoje daugiau nei 24 proc. mirčių yra susijusios su alkoholio vartojimu. Tuo tarpu, europinis vidurkis yra 10,5 proc. Nors pagal pažangą alkoholio kontrolės politikoje, kurią Lietuva padarė per pastaruosius tris keturis metus, mūsų šalis patenka į pažangiausių šalių penketuką.

Lietuvos rodikliai visoje Europoje buvo geriausi per pastaruosius 25-erius metus. Lieuva užleido vietą tik keturioms šalims, kurios šiuo klausimu susitvarkė geriausiai – Kosovui, Švedijai, Islandijai ir Norvegijai.

„Kalbant apie vaikus ir paauglius, į kuriuos yra nukreipiamos tokios alkoholio kontrolės priemonės kaip reklamos draudimas, prieinamumo mažinimas, kainos didinimas, visada akcentuojama ši tikslinė grupė – vaikai ir paaugliai. 2019 metais, kalbant apie 15-16 metų vaikus ir paauglius Lietuvos rodikliai visoje Europoje buvo geriausi per pastaruosius 25-erius metus. Lieuva užleido vietą tik keturioms šalims, kurios šiuo klausimu susitvarkė geriausiai – Kosovui, Švedijai, Islandijai ir Norvegijai“, – kalbėjo NTAKD direktoriaus pavaduotoja.

Pasak pašnekovės, šis Lietuvos rodiklis – džiuginantis, bet 27 proc. vaikų per pastarąsias 30 dienų vis dėlto vartojo alkoholinius gėrimus. Tad problema vis tiek išlieka.

„Departamentas tiek 2018 metais, tiek 2020-aisiais atliko gyventojų požiūrio tyrimą apie tas priemones, kurios pradėjo galioti 2018 metais. Buvo pastebėta, kad jau 2018-aisiais didžioji dauguma Lietuvos gyventojų palaikė priimtas priemones, tai šitie rodikliai dar labiau padidėjo. Ypač išaugo skaičius gyventojų, kurie pritarė draudimui asmenims iki 20 metų vartoti ir turėti alkoholinius gėrimus. 35 proc. Lietuvos gyventojų pasakė, kad dėl priimtų priemonių pagerėjo kriminogeninė situacija ir jų gyvenamoji aplinka“, – akcentavo G. Belian.